Nors šiomis dienomis daugumos mamyčių mintys sukasi apie vaikučių darželius ir mokyklas, aš visgi noriu pasidalinti jau kurį laiką galvoje besisukančiomis mintimis apie knygas ir jų poveikį neščiosioms .
Viskas prasidėjo jau seniai - dar kai mažasis Aidukas ramiai sau augo pilvelyje ir laukė mūsų susitikimo. Tuomet išėjusi dekretinių atostogų į rankas paėmiau seniai savo eilės laukusią knygą: Oliver Potzsch "Koriko duktė". SKAITYTI AR NESAITYTI? Iškilo dilema. Pagal anotaciją ir pavadinimą galėjai tikėtis joje rasti smurto, mirties. Netgi rašoma apie vaikų žmogžudystes. Visgi smalsumas ir noras skaityti nugalėjo. Nutariau skaityti.
Iš karto galiu pasakyti, jog knyga įtraukė kaip lengvas ir įdomus istorinis detektyvas. Neišgąsdino ir turinys, kur vaikų mirtys siejamos su raganystėmis...
Kartą su savo nemažu pilvu ir šia knyga pasirodžiau ligoninėje. Kelios sesutės teiravosi, ką skaitau, o pamačiusios pavadinimą, stebėjosi ir kraipė galvas, jog TOKIOJ padėty TOKIAS knygas skaitau.
Visai neseniai vėl viename tiklarašty aptikau tokį komentarą: "Ką tik perskaičiau " Virtuvę be pelių", labai įdomi, iš kitos pusės pažvelgia į negalią ir susitaikymą su ja... Besilaukiančioms kūdikio - nepatarčiau skaityt....". Tas komentaras pagaliau ir paskatino mane pasidalinti savo pastebėjimais :)
Mano manymu, visgi yra knygų, kurių tikrai nerekomenduočiau nėštukėms. Štai viena tokių būtų "Rozmari kūdikis". Šią knygą skaičiau būdama paauglė ir iki šiolei dalį jos turinio ir patirtų jausmų prisimenu su baime. Pagal šią knygą yra ir filmas, bet nesu mačius ir žiūrėti nesiruošiu... O štai knygą, kada vėliau dar norėtųsi perskaityti. Gal ji nebebus tokia šiurpi.
Dar vienas paradoksas. Nesuprantu kodėl, tačiau kažkada per išpardavimą nusipirkau knygą "Motinos rankos:Almos Jonaitienės nusikaltimo istorija". Taip ir neskaičiau- pavarčiau ir padėjau į lentyną. O dabar, kai turiu mažų vaikų, skaityti ir nebeketinu.
Sau išvadą daryčiau tokią: knygų, kuriose gausu negatyvo vaikų atžvilgiu arba, kur kalbama apie vaikų negalią ar netektį geriau nėštumo metu neskaityti.
Ką apie tai manot jūs?
Man besilaukiant irgi buvo papuolusi knyga "Virtuvė be pelių"... Kas skaitė, žino, kokia sunki knyga... Nors nesu jautri labai tokiems dalykams, bet nebaigiau skaiyti, per daug neigiamų emocijų ir minčių, per daug prieštaringų jausmų, ir šiaip - laukiantis negerai skaityti apie kitokius mažylius (pavadinkim taip) - tad jos tikria NEREKOMENDUOJU besilaukiančioms ar ką tik pagimdžiusioms.
Tikra nesąmonė besilaukiant į save įsileisti kraupias istorijas ir pan. Manau, kad mažiukas, esantis pilvelyje, jaučia mamos emocijas. Tad geriau - šviesios, prasmingos, linksmos, lengvos, romantiškos knygos, nei baisios, kraugeriškos, pilnos tamsybių. Besilaukiant mane visi baisumai, ypač susiję su vaikais, itin sukrėsdavo. Knygose to nesutikau, bet teko matyti šiek tiek filmuose, žiniaskaidoje. Visų baisybių besilaukiant stengiausi vengti.
Keista, bet nei su vienu nestumu neskaiciau knygu apie nestuma ar kudikiu vystymasi. Tik straipsnius mane dominusiais klausimais is interneto. O stai su grozine literature daugavau visalaik....
Aš taip pat laukdamasi daugiausia skaičiau apie nėštumą, kūdikių vystymąsi, jų lavinimą ir pan. arba profesinę literatūrą, nes dirbau, galima sakyti, iki pat gimdymo. Bet šiaip ir knygų, ir filmų, ir laidų (įskaitant kriminalines naujienas), kuriuose esama pernelyg daug negatyvių dalykų, stengiuosi vengti.