Mamytei, kuri užauginusi ne vieną mažylį, turbūt paprasta - jau yra patirtis ir žinios, tačiau pirmagimį auginanti mama kartais pasimeta, kai vaikutis verkia, pyksta ar kitaip suirzęs.
Kartas nežinia, dėl ko vaikas tampa neramus, rodos, sotus, išsimiegojęs ir pan. Kaip sužinoti, ko jam neramu širdelėje? Ar visuomet, kai reikia, kužda motiniška intuicija?
Ką darote, kai vaikutis ima verkti? Sūpuojate ant rankų, glostote ar klausotės ramios muzikos?
Kaip nuraminate savo vaikus tiek migdant, tiek parduotuvėje ar kelionėje?
Pasidalinkite patirtimi.
Tikriausiai yra daug įvairių būdu nuraminti vaiką, mūsų išbandyti, kurie mums labai veikia:
1) kūdikėlį geriausiai ramina ūžesys, mums labai padėdavo netoli įjungtas plaukų džiovintuvas, kartais ir pilvuką juo pašildydavau;
2) jau besidomintiems aplinka padeda dėmesio nukreipimas į kitą veiklą, koks mažiau matytas daiktas blizgantis ar tiesiog šaukšto padaužymas į stalą, suklūsta tuo momentu ir dažnai užmiršta dėl ko verkė;
3) kam patinka pūsti burbulus, kai užeina verkimo priepuoliai, galima pasiūlyt eit juos pūsti, mums labai padeda;
4) kai 3m vaikas iš pykčio trepsi koja, aš irgi trepsiu ir sakau "bėk ožy į mišką, greit bėk", visada pradeda juoktis ir "ožiukai" pabėga;
5) labai gerai vaikui nusiraminti pačiam, mes taikom labai pabuvimą vienam kambaryje, literatūroje rašoma, kad uždaryti vaiką vieną kambaryje galima tiek minučių kiek jam metų. Pradžioj labai pykdavo už tą uždarymą, bet tikėjau, kad tas metodas geras. Įvesdavau rėkiantį į kambarį, uždarydavau duris, ir per duris sakydavau, kad aš šalia, kad jį myliu, tik noriu, kad nusiramintų. Per porą savaičių įprato, dabar nebevedu, kai supyksta pasakau, kad tau reikia pabūti vienam, nueina pats į savo kambarį, užsidaro duris ir pabūna kiek nori, kartais pora minučių, o kartais ir 15min, kai užtrunka vis pažiūriu ką veikia, visada išeina nurimęs ir geros nuotaikos.
Kai buvo gal kokių 2,5m naktim užeidavo didelės isterijos, tikrai nežinojom ką daryti, kol vieni tėvai nepapasakojo gan drastiško, bet suveikusio būdo, klykiantį pakišti po vėsiu vandeniu, po 2tokių procedūrų nebebuvo klykimų. Žinoma, tai tikrai ne visiems tinka ir gali suveikti!!!
Dabar sūnui jau virš 3m, tai bandom kuo daugiau kalbėt ir išsiaiškint dėl ko pyksta, išvis įvardinti, kad pyksta, kad blogos nuotaikos. Kai įvardijam kas yra ir surandam to priežastį, nebebūna tokių stiprių pykčio priepuolių 😉
na as daznai siulau ait ieskot saldainio ar paziuret gal tete grysta, yra tu budu kuo nukreipt demesy tik reikia paciai nesinervuot ir tada viskas buna gerai 😀
Aš stengiuosi nukreipti dėmesį, pvz., dukra supyko, nes nesisekė užsimauti kojines, sakau "jei pyktis ima, kojinių nesimauk", supyko dar labiau, tada pasiūliau eiti piešti guašu, o kai jau įsipiešia, tai ir kojines galima ramiai užmauti.
mano mažoji( jai 4 metai) tai kai pyksta sako aš susipykau su savim 😃 nueina paguli ir ateina ,o kartais užtenka kokio vandenuko ar kokio skanėsto.
O ką daryti su vyresniais vaikučiais? Pvz. kaimynė sako nebesusitvarkau su trimečiu - jam neužtenka galvytės paglostyti. Sako zirzia ir zirzia. Kartais padeda - filmukas per TV...Kokių dar būdų žinote?