Paauglystė – sunkus laikotarpis tiek bręstančiai asmenybei, tiek tėvams. Prasidėjus paauglystės laikotarpiui, kuris siejamas su tapatumo krize bei brendimu, išryškėja tėvų ir vaikų bendravimo spragos. Neretai suaugusieji skėsčioja rankomis ir su nerimu stebi vaiko charakterio bei elgesio pokyčius, o receptų padedančių vaikui augti, keistis ir tobulėti neturi.
Paauglystė – ypatingas metas: keičiasi kūno linijos, paaugliai būna pasimetę ir sprendžia savo tapatumo krizę, mergaitės ima moteriškėti, berniukai vyriškėti. O kaip priimti tą moteriškumą ir vyriškumą, kaip su juo būti ir susigyventi, jiems yra sunku suprasti. Kyla sunkumų santykiuose su visuomene bei tėvais.
Konferencijoje “Atsakinga tėvystė” psichologė Aistė Jasaitytė-Čeburiak pristatė temą “Užstrigę kreivų veidrodžių karalystėje. Kaip padėti paaugliui pamilti save?”, kurioje supažindino su iškreiptu grožio suvokimu bei patarė, kaip atpažinti tuos signalus, kad vaikas jau serga valgymo sutrikimais.
Šiais laikais labai idealizuojama jaunystė, išorinis grožis. Įsivaizduojate, ką tenka išgyventi paaugliams? Jų kūnas keičiasi, jiems viskas nepažįstama. Jau ankstyvojoje paauglystėje vaiką pradeda berti spuoegliai, keičiasi kūnas, o žurnaluose, TV ir spaudos reklamoje paaugliai nuolat mato tobulus, gražius kūnus ir nori taip pat tokiais būti.
“Dažnai su paaugliais žaidžiame tokį žaidimą - aš rodau kokios nors žvaigždės, jų dievuko nuotrauką realybėje ir koks jis yra ant žurnalo viršelio. Tada jie pamato skirtumą, kaip viskas patobulinama fotošopo ir kitų priemonių pagalba. Jie supranta, kad tas jų idealizuojamas herojus, kuris yra ant viršelio, irgi nėra tobulas”, - pasakojo edukologė-jungiškos krypties psichologė A.Jasaitytė, ilgus metus dirbusi mados ir grožio industrijoje.
Paauglystėje neretai pasireiškia valgymo sutrikimai. Kaip juos atpažinti, kol dar nevėlu? Išskiriama nervinė anoreksija, nervinė bulimija ir pastovus persivalgymas.
Tėvams neretai būna sunku pripažinti, kad štai jo vaikas jau serga. Atrodo, dukra normaliai valgo salotas, lyg tai sveikai maitinasi, bet vieną dieną tėvai pamato, kad dukra neteko daug svorio.
Nervinė anoreksija
Tai valgymo sutrikimas, kai žmogus badaudamas sąmoningai mažina ir/ar palaiko mažą kūno svorį. Sergančiajam svorio mažinimas ar dietos laikymasis ar maistas tampa centriniai gyvenimo dalykais.
Paauglys tuomet lėkštėje mato iškreiptą vaizdą, atrodo, lėkštėje tik pomidoras, o jame jis mato daug kalorijų. Žiūrėdama į veidrodį mergina mato savo iškreiptą vaizdą - jai atrodo, kad ji labai stora. Tai yra labai rimta psichologinė liga. Kuo anksčiau tėvai pamato, kad vaikas serga šia liga, tuo lengviau gydytis.
Grėsmės signalai - kaip atpažinti anoreksiją:
- Ryškus svorio kritimas.
- Nuolatinis domėjimasis svoriu, maistu, kalorijomis, maisto riebumu ir dietomis.
- Tam tikro maisto atsisakymas - ypač turinčio daug kalorijų.
- Dažni komentarai apie savo storumą ar viršsvorį, nepaisant krintančio svorio.
- Nerimavimas dėl galimo priaugimo.
- Alkio neigimas.
- Mitybos ritualų sudarymas (pvz., maistas valgomas tam tikra tvarka, ilgai kramtoma, maistas perdėliojimas lėkštėje ir kt.)
- Nuolatinis situacijų, susijusių su maistu vengimas.
- Sekinantis, nelankstus sportavimo rėžimas – nepaisant oro sąlygų, nuovargio, ligos ar sužeidimų – vadovavimasis poreikiu „sudeginti“ suvartotas kalorijas.
- Atsiribojimas nuo draugų ir mėgstamos veiklos.
Anoreksijos pasekmės
Badaujant organizmas taupo energiją, todėl sulėtėja organizmo funkcionavimas.
- Moterims dingsta mėnesinės, vyras sumažėja seksualinis potraukis ir susilpnėja potencija.
- Pakinta širdies raumuo, nenormaliai žemas širdies ritmas ir kraujospūdis, didėja širdies sustojimo galimybė.
- Kraujotakos sutrikimai, pirštų akrocianozė (bąlantys galūnių pirštai , kai visiškai susitraukia kraujagyslės).
- Kaulų tankio mažėjimas (osteoporozė) – kaulai tampa trapus, netenkama dantų.
- Raumenų masės mažėjimas.
- Ryški dehidratacija, galinti sukelti inkstų darbo sutrikimus.
- Alpimas, nuovargis, bendras silpnumo jausmas, susilpnėjęs imunitetas.
- Sausa oda ir plaukai, plaukų slinkimas.
- Plaukų augimas ant viso kūno (net neįprastose vietose – pvz. ant veido), vadinamas lanugo. Ši kūno funkcija padeda palaikyti kūno šilumą.
- Jei sutrikimas prasideda prieš lytinio brendimo pradžią, sulėtėja arba sustoja brendimas.
Nervinė bulimija
Tai valgymo sutrikimas, pasireiškiantis pasikartotinais persivalgymo priepuoliais ir po jų sekančiu kompensaciniu elgesiu: dirbtinai sukeltas vėmimas, vidurius laisvinamųjų vaistų, arbatų, diuretikų vartojimas, badavimas, dieta, intensyvus sportavimas.
Paauglys persivalgo, tada jaučia kaltės jausmą ir galvoja, kaip greičiau pašalinus tą maistą - viską išvemia.
Grėsmės signalai:
- Įvairūs požymiai, liudijantys apie persivalgymo epizodus: didelių maisto kiekių dingimas per trumpą laiką arba daugybė pakuočių šiukšlių dėžėje;
- Požymiai, liudijantys apie bandymus atsikratyti suvartoto maisto: dažnas vaikščiojimas į vonią po valgio, vėmimo žymės ar kvapas, laisvinamųjų preparatų arba diuretikų pakuotės šiukšlių dėžėje;
- Sekinantis, nelankstus sportavimo rėžimas – nepaisant oro sąlygų, nuovargio, ligos ar susižeidimų – vadovavimasis poreikiu “sudeginti” suvartotas kalorijas;
- Neįprastas skruostų arba žandikaulių srities patinimas;
- Dantų pageltimas, dėmių atsiradimas;
- Nuospaudos ant rankų bei pirštų krumplių, liudijančios apie dirbtinai sukeliamą vėmimą;
- Gyvenimo būdo pritaikymas prie persivalgymo ir vėmimo ritualų;
- Atsiribojimas nuo įprastos veiklos bei draugų.
Kodėl bulimija yra psichologinė liga? Nes nuolat apie tai galvojama - suvalgyti ir pašalinti maistą. Keisti savo kūną - tai tampa viso gyvenimo tikslas.
Bulimijos pasekmės
- Elektrolitų disbalansas gali sąlygoti širdies ritmo sutrikimus, širdies sustojimą bei mirtį. Elektrolitų disbalansą sukelia dehidratacija, kalio bei natrio praradimas iš organizmo po vėmimo;
- Stemplės uždegimas ir plyšimai dėl dažno vėmimo;
- Dantų kariesas ir dėmės nuo skrandžio sulčių, į burnos ertmę patenkančių po dažno vėmimo, dantų emalio erozija;
- Nereguliarūs skrandžio judesiai;
- Vidurių užkietėjimas dėl dažno laisvinančiųjų preparatų vartojimo;
- Skrandžio plyšimai – reta, bet galima persivalgymų pasekmė.
Pastovus persivalgymas
Tai valgymo sutrikimas, apibūdinamas nuolatiniais persivalgymo priepuoliais, be reguliaraus pasipriešinimo jiems bei neturintis kompensacinio elgesio.
Pastovaus persivalgymo galimos pasekmės dažniausiai susijusios su nutukimu:
-Aukštas kraujospūdis;
- Aukštas cholesterolio kiekis kraujyje;
- Širdies veiklos sutrikimai;
- Diabetas;
- Tulžies pūslės sutrikimai.
Maistas žmogui fiziologiškai svarbus. Psichologiniu požiūriu maistas - kaip saugumo poreikio patenkinimas. Kai paaugliui sunku priimti savo kūną tokį, koks jis yra, manoma, kad “kaltų” reikia ieškoti auklėjime vaikystėje.
Vaikas pasaulį suvokia per mamą, tad kiek ji suteikia to saugumo vaikystėje, tiek paauglys save priima. Jeigu santykiuose su mama vaikas jaučiasi saugus, tuomet jis jaučiasi gerai savo aplinkoje, pasaulyje, jis nieko nenori keisti, jaučiasi pilnavertis. Vaikui reikia emocinio tėvų artumo, tuomet ir veidrodyje jis mato neiškreiptą, o realų savo atvaizdą kaip tėvų atspindį.
Paauglystė - labai jautrus laikas, tad pasistenkime būti dėmesingais tėvais ir matykime savo vaiką kaip unikalią asmenybę. Nesistenkime jam perkelti savo svajonių ir nekelti itin griežtų reikalavimų. Vaikas turi jaustis mylimas, nesvarbu, kad jis maištauja. Maištas - svarbus momentas, tokiu būdu paauglys ruošiasi tapti suaugusiu.
Supraskime ir mylėkime savo taip sparčai augančius vaikus.
