Kadangi su broliu buvome beveik vienmečiai, tai viską darėme kartu: žaisdavome, mokėmės, mušdavomės, pykdavomės, krėsdavome išdaigas. Buvo tikrai nuostabu.
Aišku, neskaitant tų trumpų akimirkų, kai pagalvodavai, gal geriau būti vienturčiu. Bet tai tik trumplaikis pamąstymas, kuris kildavo tada, kai susipykdavome, kai močiutė broliui duodavo daugiau saldainių ir pan.
Dabar jau užaugome, abu gyvename kituose miestuose, bet gan dažnai bendraujame. Dabar galiu drąsiai išvardinti daugelį pliusų, kuriuos man davė augimas dviese.
* Kiekvieną dieną šalia turėjau patį geriausią žaidimų partnerį. Mano broliukas žaidė ne tik su mašinytėmis, bet ir su lėlėmis.
*Į mokyklą taip pat buvo žymiai smagiau žingsniuoti, kai žinojai, kad ten yra tau artimas žmogus.
*Padėdavome vienas kitam daryti namų darbus ir atlikti namų ruošos darbelius.
* Turėdavau kam išsipasakoti paslaptis ir pasidalinti savo mažais džiaugsmais.
Iš tokių mažų teigiamų emocijų susideda viena didelė išvada, kad dviese augti yra žymiai geriau ir linksmiau. Taigi ir savo mažylei ateityje žadame padovanoti broliuką.
Būtų įdomu išgirsti jūsų nuomonę? O gal vienturtės visaip kitaip galvoja?:)
Čia mūsų su broliuku pirmoji bendra nuotrauka (atsiprašau, kad kokybė prasta)
Daug kas sako, kad buvome labai panašūs
nu cia ziauriai geras komiksas!!!! 😃 👍
O as turiu du brolius, vienas jaunesnis 8 metais, o kitas 4 vyresnis. Kiekvienas turejo savo interesu, draugu ir tik dabar pradejom normaliai bendrauti. O vyras turi 3 metais jaunesni broli, tai jie nuo vaikystes geriausi draugai.
As tai net nezinau,ar viskas jau taip yra super...,gal priklauso nuo tarpusavio santykiu 😀.Brolis tikrai visiskai nesidomejo tuom,kuo as zaidziau..,t.y.lelem,mokykloje net gan daznokai stengdavausi geriau nesutikti koridoriuje,nes tiek isdaigu prikresdavo,nuo kasu tampymo iki langu dauzymu,jog man,pirmunei,tiesiog daznai tekdavo uz ji raudonuoti,o dar paziurejus i mamos savijauta... 😀.Namu darbus ne tai,kad nepadedavom daryti vienas kitam,tiesiog brolis nedarydavo jokiu namu darbu 😀.Namie taip pat "kariaudavome",kai ateidavo laikas padeti mamai namu ruosoje 😀.Paslaptis gal siokias tokias turejom nuo tevu,bet tai daugiausia buvo susije su smulkiom isdaigom...Kazkaip tevai retai kada skirdavo laiko atviresniem bendravimam..,buvom iprate asmenines paslaptis laikyti savyje arba dalintis su draugais.Tai va tiek tu "pliusu" is cia isvardintu punkteliu 😀
gerai turet kazka salia saves
Jei būčiau vienturtė tikriausiai išprotėčiau... 😃 Turiu brolį, vyresni 2m. ir labai tuo džiaugiuosi 😀 🌷
Buvau nevienturtė. Augau su broliu, kuris jaunesnis buvo 2 metais ir mėnesiu 😀 Pykdavomės, mušdavomės, ko gero kaip ir visi vaikai. O dabar, kai jau suaugome, esu labai patenkinta.
Beje, pasiieškokite literatūros ta tema. Būti nevienturčiu iš tiesų yra geriau, nes vaikas šeimoje jau mokosi bendradarbiavimo, bendravimo, plius žinoma, dar ir tas ryšys 😀 😀
Astonija, prisimenu is vaikystes, kad turejau dvi drauges, kurios buvo vienturtes. Abi labai svajojo apie sese arba broli. Manau, dauguma vaiku jauciasi vienisi augdami vieni, nebent turi panasaus amziaus pusseseriu ar pusbroliu arba kieme yra daug draugu. Bet tai vis tiek nera tas pats, kas, pvz.: su broliu ar sese Kaledu nakti keltis apziurineti dovaneliu. Cia mano vienas ryskiausiu prisiminimu is vaikystes 😃
Turiu broli ir seseri ir nenoreciau, kad butu buve kitaip. Ir dabar labai gera tureti artimu sau zmoniu... 😀
Cia manau tas pats kas ir su vestuvems, kas yra vede sako kad reikia zenytis, o kas ne tai kad nereikia.Kas turi broli ar sese, tj tiems ir reikia, o kas neturi tiems ir nereikalingi
as turiu sese tarp musu 4,5 metu skirtumas ji vyresne siaip sutariam neblogai 😀 o kas liecia mane as jau gimiau turedama sese 😃 tad noru tokiu dideliu ir nebuvo 😉 dabar pati auginu sunu ir dukra tarp ju 5 metuku skirtumas😀
o mano vyras vienturtis ir sake niekad nenorejau nei seses nei brolio ;P As pati turejau vyresni broli ir mazesne sese,bet brolio tai galejo ir nebuti, nes tik pesdavomes 😃
yra musu rate vienturte,tai ji sake,kad reikia ziureti ne tik i materialine puse,bet pazvelgti ir i dvasine.ir jai buvo labai liudna,kad ji viena,bet taip susikloste.
vienturte augti liudna,man visad truko vaiku😀
As buvau mazesnioji dvieju broliu sesute😀 Visad turejau gynejus, zaidimo draugus...Nors ir pykomes ir musomes, bet manau, kad augti vienam zymiai liudniau, nei turint broliuka ar sesyte😀