Mažasis mūsų spindulėlis labai įprato būti ant rankų, nežinau, kaip atpratinti.
Vieni pataria leisti paverkti, bet nežinau, ar tai gerai - ar nepakenksiu vaikui? Mažylis yra 9 mėnesių ir neįmanoma palikti vieno nei kelioms minutėms.
Be to, dėl šio įpratimo būti ant rankų, jis dar nemoka šliaužioti. Ar tai nepakenks vaikui? Kaip manote?
Ar jūs irgi ilgai nėšiojote savo atžalas ant rankų?
mano nėra rankinukas, bet, kai prašo paimti ant rankų, tai ir nešu(greitai mums bus du metukai). aišku, yra sakančių, kad lepinu, tegul eina pats, bet man dzin, jis prašo, vadinas, reikia. žinoma, skauda nugara, bet gyvenime būna ir skaudesnių dalykų, todėl nedejuoju ir darau, tai, kas patinka mano vaikui. dabar mano darbas yra vaiko auginimas visomis prasmėmis, todėl jį mielai dirbu. o bardakai kasdienybė, nekreipiu dėmesio, mokėjo isversti, moka ir sutvarkyti, kartu tai darome ir mokomes
nejau atuos pora meteliu negali panesioti ant ranku? po poros meteliu vaikas pasakys pasitrauk, va tada ir grausites nagus nes jiem nebeidomu buti ant ranku. juk iseinam i motinystes atostogu ,pasisvesti 100proc.vaikui.... reikia dziaugtis kad vaikui reikia mamos ranku 😀
indrex, leisk is tavo pasakymo apie nugaros skausmus pasijuokt 😃 😃 😃 kai kurioms mamoms vaiko auginimas kelia tik malonius jausmus..
Devyniu menesiu-taigi toks dar mazas! 😀 aisku,kad jis jauciasi saugiausiai pas mamyte ant ranku. Jeigu vaikiukas verkia ir tiesia rankytes i mama,tai ka-gal nusisukt ir nueit,tegul rekia sau? Per ziauru,sakyciau.... As savo dukryte nesiojau,kiek ji norejo ir kiek jai reikejo.Kada pradejo suprasti ka as jai sakau,pradejau sakyti,kad man sunku ja nesti ir panesiojusi truputi nuleisdavau ant zemes,sudomindavau kuom nors,taip po truputi ir susiprotejo,kad gali daug ir pati nueiti 😀
po to veliau turesi puiku dziaugsma nugaros skausmus😃 😃 😃
mano va ka tik buvom virtuvej tai puodus ismete dugniais tarskino nu ir kas tegu kam cia draust😀 man da net grazu pazet... mano irgi ne rankinukas nes nuo pat kudikystes be jokio reikalo ant ranku neimiau...
as tai nenesioju jei verkia paimu jei jau kitaip nuramnt neisena, bet pirmiausia pabandau nuramint paduodama zaisla ar taip ka, o ne is kart stveriu pacios ipratina, o tada patarimu klausia, o ka pasakyk ne taip ir uzpyksta...
Tamina, man tevai rgi daug ka drausdavo, vien del to, kad namuose nebutu netvarkos, kad nereiktu rinkti ismetytu daiktu ir pan. To pasekme - as dabar esu nedrasi, baili ir gal siek tiek truksta savarankiskumo. Del to savo mazylei leidziu susipazinti su viskuo (aisku, kas nekelia pavojaus sveikatai ir gyvybei). Jei reikia, tai ir desimt kartu per diena tvarkau namus. Isejau dviems metams vaiko auginti, o ne kazkokiu grandioziniu darbu nudirbti. Taigi ir leidziu laika su vaiku, dziaugiuosi kiekviena akimirka, o darbai jei reiks, palauks 😉
manoji db ropoti ismoko, tai tik ir nori ant zemes😀
as devynis menesius nesiojau savo stebukla ir nesiosiu tiek kiek reikes...ir i pirma klase jei reikes nunesiu...man nesunku...o jei rimtai, nesureiksminkim to, nepaverskim vaiko poreikio buti salia kazkokia blogybe, raskim jam kitu pomegiu, kitu uzsiemimu. Tegul tarskina tais puodais, tegul "skaiciuoja" makaronus..ar tai blogas elgesys? Vaikas aga, pazindinasi su pasauliu, galu gale pazindinasi pats su savimi, gal kartais suaugusiam zmogui sunku susitaikyti, suprasti vaiko poelgius, taciau juk ir mes kazkada buvom vaikais..ribokim tik nuo to kas gali sukelti pavoju, o ne nuo tokiu menkniekiu...
as niekada nenesiojau ir manoji ne rankinuke😀neisivaizduoju kaip vaikas negali nekiek pabuti be ranku.Kam skustis, jei jums gerai, tai ir nesiokite😀
redvelvet sutinku, aiste,leidziu ir as kartais po puodus ir kitur palandziot,bet nereiskia ,kad istisai vaikas eina,lenda kur nori,visdelto tvarkyt reik,o be tvarkimo turiu ir kitu darbu.
As siltnamio salygas isivaizduoju tuomet, kai vaika bandoma saugoti nuo to, nuo ko nereiketu. Imu vaika ant ranku, kai nori (bet tai buna retai), stengiuosi neleisti verkti (stresas didziausias visu ligu sukelejas) ir pan. Taciau, jei nori eiti ant zvyruotu kelio, niekas nedraudzia, o kaimynai ziuri visi pasiurpe, ale vaikui kojytes skauda...
o as manau, kad meile ir "siltnamio salygos" neturi nieko bendro. Jei mano vaikas nori ant ranku, as ji imu 😀 man labai nepatinka sovietmeciu idiegtos "taisykles" - neimti ant ranku, maitinti pagal valandas,jokiu budu nemigdyti prie saves, leisti vaikui paverkti nes "ventiliuojasi plauciai" (absurdas!!!), rezimas ir dar karta rezimas...kaip kariuomenej..baisu...
Tamina, tai tu pati sau siek tiek priestarauji 😉 Nu cia ne esme, kaip ir minejau, vaikuciai skirtingi 😀 Bet mano poziuris toks, kad nereikia vaiku siltnamio salygomis auginti.
Beje, as pati fiziskai negaleciau vaiko istisai ant ranku nesioti, man operuotas stuburas.
aiste,nieko blogo,maniske ir po puodus krapstos,va daba ir ziurineja kokiu kruopyciu noretu😀. bet nematau,nieko blogo,jei vaikas nori ant ranku,nebent,tai mamai trukdo
sutinku su aiste, vaikas turetu pereiti visus etapus - galvytes kelimas,apsivertimas nuo nugarytes ant pilvuko ir atvirksciai, sedejimas, stovejimas, sliauzimas, ropojimas ir galiausiai vaiksciojimas 😀 taip treniruojasi visos raumenu grupes.
Ropojimas reikalingas tam, kad sustipretu visi kuno raumenukai ir tuomet vaikiukui bus lengviau vaikscioti, mazesne traumu tikimybe😀
Kai tik iseinam i lauka, iskart mazaja pastatau ant zoles ir pirmyn. Eina rinkti akmenuku, po zeme pasikapsto, suni paglosto.
su laiku viskas praeina, mano mazyte taip pat buvo rankinuke, taciau kai pradejo vaikscioti visa tai baigesi - dabar ne uz ka jos nebepaimsi...na aisku buna tokiu akimirku, kai ateina "svelnumo" minutele, tada ir bucki padovanoja 😃 o del sliauzimo, manau, kad reiktu vaika treniruoti. Mes nuo 6men masaziukus lankem, nes musu tinginiuke nenorejo vartytis. Po ju ne tik vartytis, bet ir ropoti pradejo 😉