Knygų lobiai: Baltųjų debesų gatvė

Knygų lobiai: Baltųjų debesų gatvė

15. Apr 2016, 13:59 katerinav katerinav

„Baltųjų debesų gatvė“ knyga pasipuošusi nuostabiomis iliustracijomis, ne vienai minutei prikaustė mano dukrytės dėmesį. Džiaugiuosi, kad auga tokia knygų mylėtoja, panašu, kad meilę knygai paveldėjo iš mamos. Neįsivaizduoju savo gyvenimo be knygų. Tobuliausias poilsis, tingus vakaras su knyga rankose. Gimus vaikui, tokių valandų stipriai sumažėjo, bet kasdien stengiuos bent kelias minutes paskaityti. Arba vartome knygutes kartu su dukra.

Ši knyga labai žaisminga. Štai kiekviename puslapyje vis kita spalvota iliustracija. Čia sėdi berniukas ir renka žaislus į dėžę – puikus pavyzdys vaikui paaiškinti, kaip elgiasi tvarkingi vaikučiai. Ir kad kiekvienas žaislas turi turėti savo vietą. Kita vertus – ne visi vaikai noriai susitvarko savo žaislus – geriausias pavyzdys – mūsų elgesys. Ne kartą įsitikinu, kad vaikui geriausia padeda ne kalbėjimas ar aiškinimas, o tinkamas pavyzdys.

Berniukas su tėveliais kraustosi į naują butą Baltųjų debesų gatvėje. O koks pasakiškas gatvės pavadinimas. Kodėl Lietuvoje taip mažai tokių gatvių pavadinimų? Svajonių, Saulėtekio, Upės...

20160415135856-75497.jpg

Ypač mano vaiką sužavėjo visur su berniuku keliaujantis katinukas Rainiukas. Oi, kaip ji myli gyvūnėlius, o ypač kates. Gaila, kad negalime sau leisti nuomojamame bute laikyti katytės... Bet, tikiuos ateity, tikrai turėsime. 

Naujame name berniukas susipažįsta su įvairiais kaimynais, tačiau labiausiai jam patinka Elzytės šypsena. Ak, ta vaikiška tyra meilė...

„Naujam name kaimynai

Kitokie nei senam,

Labiausiai čia patinka

Elzytės šypsena.“

Vaikiškų jausmų tyrumas taip žavi. Juk tikriausiai daugelis iš mūsų prisimena savo pirmąją darželio, kiemo meilę. Ir kokia ji svarbi tada atrodė ir amžina. Aš pamenu, kad nuo kokių 3 metukų aiškiai žinojau, kad mano mylimas berniukas bus mano vyru. Vieną dieną ir tėvams pranešiau šią žinią. Tada nesupratau, ko gi jie juokiasi :)

O kaip smagu, kai berniukas sako, jog „naujuos namuos jaučiuosi tarytum... danguje!” Neapsakomas jausmas grįžti namo, kur esi laukiamas, mylimas. Visiems linkiu, kad suaugę vaikai norėtų grįžti namo – tarsi į rojų, į dangų…

Knyga versta iš prancūzų kalbos. Manau, kad labai patiktų ir besimokantiems skaityti, kadangi raidės didelės, aiškios. Jeigu norite padovanoti savo mažyliui knygą, visada patariu pirkti „Nieko rimto“ leidyklos knygas, kuriomis, bent jau man, niekada dar neteko nusivilti!