Knygų lobiai: Tėvystės paradoksai

Pagaliau pavasaris! Nors mėgstu žiemą, bet jos veidas pasikeitęs – taip truko saulėtų dienų su žėrinčiu sniegu, linksmais sniego seniais, vaikų linksmybėmis nuo kalniukų, sniego nameliais. Tokių dienų buvo taip nedaug, kad kartais tenka pasijusti gyvenant kažkur piečiau. Ir štai sakome savo vaikams – o mūsų laikais taip bent žiemos būdavo... Kaip ir mums tardavo mūsų tėveliai.

Baigiau skaityti knygą „Tėvystės paradoksai: kaip vaikai keičia tėvų gyvenimus“. Ši knyga kitokia, negu įprastos knygos apie vaikų auklėjimą. Prieš pradedama skaityti, galvojau, kad joje bus išaukštintas vaikas, jo galimybės – tačiau klydau. Ši knyga pristato realybę. Kas bus, kai gims vaikas? Kaip pasikeis mūsų gyvenimas? Kokie bus santykiai su vyru? Kaip nemiga įtakos mūsų savijautą?

Foto iš: https://pixabay.com/en/photos/?image_type=&cat=&min_width=&min_height=&q=parents&order=

Aš žinojau, kad gimęs vaikas reikalauja tiek daug pasiaukojimo, laiko, tačiau negalvojau, kad tiek. Kad reikės dirbti bemaž 24valandas per parą. Kad kartais bus nepakeliamai sunku. Kad kartais atrodys, kad jau nebeturi jėgų. Būčiau anksčiau skaičiusi šią knygą – gal būčiau tai supratusi.

Knygoje apžvelgiami visi vaiko auginimo etapai – kūdikystė, vaikystė, mokykla, paauglystė. Kiekviename iš jų tėvai susiduria su įvairiais sunkumais. Štai autorė apžvelgia, jog gimus kūdikiui ne viskas spindi ryškiomis šviesomis: nemiga pirmaisiais kūdikio gyvenimo mėnesiais, nuolatinis nuovargis, žmogus neišeina iš namų, mažiau susitinka su draugais, gauna mažesnes pajamas, nuo kūdikio negali atsitraukti nei dieną nei naktį, o jeigu dar pridėsime viršsvorį po nėštumo, išvaizdos pokyčius, kartais ir sveikatos bėdas...

Santykiai su vyru taip pat pasikeičia. Kažkur dingsta romantika, vis dažniau girdėti priekaištai, barniai. Hormonų pokyčių veikiamos moterys kartais net pačios nesupranta, kaip engia savo vyrus arba visiškai atsiduoda kūdikiui, pamiršdamos, kad turi ir vyrus, kurie nori jos švelnumo, o ne tik vykdyti nurodymus – atnešk, įdėk, padaryk.

Tėvai išgyvena didelį nerimą vaikui pradėjus lankyti mokyklą, tačiau ypač sudėtinga būna vėliau – paauglystės metais. Vaikas ieško savęs, atsiskiria nuo tėvų, eksperimentuoja, bando, kas tėvams gali kainuoti daug nervų. Svarbu suprasti, kad privalome visada būti savo vaiko „fanais“. Nesmerkti, nešaukti, nereikalauti. Neturime teisės.

Manau, kad kiekviena mama, gimus kūdikiui, turi rasti sau bent valandą. Ar vaikelio pietų miego metu, ar užmigdžius nakčiai. Pagulėti šiltoje vonioje, suvalgyti skanų patiekalą, paskaityti. Palauks tvarkymai, indai, dulkės ir valgio gaminimas. Nebijoti prašyti pagalbos ar palikti vaikelį valandai su kitu, kad galėtų išbėgti į miestą. Skirti kasdien bent kelias minutes nuoširdžiam pasibuvimui su vyru.