Pasitaikė neeilinė galimybė sudalyvauti kūrybinio rašymo dirbtuvėse, todėl iš karto užsirašiau ir buvau pati pirmoji atėjusi :D bet eidama turėjau dvejonių. Ar tikrai galima kūrybiškumą įkrauti kaip su šaukštu? Ar galima jį įkvėpti paskaitoje? Ar galima jo išmokti iš knygų ir autoritetų?
Labai patiko lektorius - buvęs žurnalistas ir redaktorius, todėl labai artimas mano konkrečiam stiliui. Informacijos bagažas - didžiulis, tad kaip viską išdėstyti per skirtą laiką? Galima arba mažinti žodžių skaičių (o jis net paskaičiavo, kad jo paskaita yra maždaug 5000 žodžių), arba greičiau kalbėti. Tai pasirinkom pastarąjį variantą. Savo paskaitoje jis aptarė keletą įžymių kūrinių ir kiek kitokiomis spalvomis nušvietė jų įžanginius sakinius, vertybinius imperatyvus ir kitokius interpretacijos klodus, apie kuriuos niekada nebūčiau pagalvojusi. Išdėstė pagrindinius knygos elementus, patarė kaip pradėti, kaip kurti personažą, kaip svarbu apsibrėžti laiką ir vietą, bet svarbiausia, papasakojo apie idėjas. Kaip jos ateina, kaip gyvena, kaip jas maitinti ir prižiūrėti. Išdavė didžiąją paslaptį apie žinių portalų ir visokių veidaknygių triuką: maitinti mūsų smegenis mažučiais nevertingos informacijos trupiniais, taip sukuriant iliuziją, kad smegenys dirba, bet iš tikrųjų tai tėra apgaulė, todėl didžiausias kūrybiškumo priešas yra internetas ir čia sudėti visi tie klodai, kurie tėra apimtis, o ne gylis. Anot jo, sunku būti kūrybingiems aplinkoje, kurioje groja muzika, skraido drugeliai, laksto vienaragiai ir nuogi vyrai, nes tiesiog per daug stimulų smegenims, lengviau išlaisvinti kūrybiškumą tuščiam kambary tarp baltų sienų. Vis dėlto, reiktų nepamiršti, kad kūrybiškumui reikia impulso, o impulsus duoda naujos patirtys, kelionės, sukrečiantys įvykiai. Tad nebijokime išeiti iš savo komforto zonos, sukrėsti savo pasaulėlio ir tada pabūti tyloje sukontempliuojant visas patirtis į vieną sakinį ar kūrinį. Na, o jei nepavyksta išorėje, pabandykime ieškoti įkvėpimo viduje: sapnai, mūsų išgyvenimai, baimės, svajonės. Viskas yra medžiaga kūrybai. Geriausia pradėti tiesiog pradedant. Rašyti kasdien, bent po truputį.
Susitikime pristatė ir savo knygą "Žuvis, kuri supainiojo duris". Pasakojimai iš jo kelionių istorijų, mat vieną dieną jis metė savo darbus redakcijose ir tapo kelionių gidu, o pagrindinės kryptys buvo Madagaskaras, Zelandija ir kitos egzotiškos šalys. Ach, tikrai būtų įdomu su juo pakeliauti. Na, bet galima ir skaitant knygą.
#balto
Kaskart išėjus iš namų, mūsų laukia istorijos. Tik skubėkime jas gaudyti.
