Laukimo istorija. Mildos blogai.

Laukimo istorija. Mildos blogai.

26. Sep 2017, 11:09 Mil2kas Mil2kas

Sveikos būsimos ir esamos Mamytės!

Ilgai negalvojus nusprendžiau pasidalinti su Jumis savo neštumo laukimo istorija. Atrodo taip neseniai viskas buvo, o jau praėjo beveik 8 mėnesiai. Ach... Kaip greitai bėga laikas :) Galbūt nėra ji kažkuo išskirtinė, bet kiekvienos moters ji yra savita ir stebuklinga.

Ką gi viskas nuo pradžių.  Atėjo laikas, kai su vyru nusprendėme, kad jau norime vaikelio ir esam tam pasiruošę. Viskas įvyko greitai, jau antrą mėnesį sužinojau, kad laukemės savo stebuklėlio. Nebuvo nestebimo, nes buvo planuotas ir labai lauktas. Reagavom ramiai, nors buvo sunku. Norėjosi šokti iš laimės, bet žinant, kad viskas taip slidu buvome kuklesni. Tiesiog viskas ėjo sava vaga. Nuėjusi pas daktare pasitvirtino, kad tikrai mano pilvelyje gyvena žmogeliukas. Labai džiaugiamės, taip pat ir seneliai :)

1-3 laukimo mėnesiai. Dar iki mėnesio apart nebuvimo tų dienelių jokių pokyčių nepastebėjau. Išaušus mėnesiui ir iki 3 mėnesio savijauta buvo sunkoka. Silpna, pykina. Maistas išvis nebuvo draugas, valgydavau tik dėl to, kad žinojau jog reikia mano vaikiukui. 

4-6 laukimo mėnesiai. Savijauta pagerėjo. Šie mėnesiai skirėsi kaip diena ir naktis. Atsirado jėgų, padidėjo apetitas, noras kažką veikti ir keliauti. Žinoma jau po truputį pastebėjau jog norisi  laisvesnių rūbų, nes manieji jau buvo nepatogūs. Matėsi mažas pilvukas, kalbindavom savo mažylį, o jis man atsagydavo burbuliavimu :) Viskas vystėsi sklandžiai ir pagal normas, o tai man buvo svarbiausia.

7-9 laukimo mėnesiai. Jau atrodžiau gražiai, papilnėjusi, kaip pingvinukas. Vaikutis augo, vystėsi, žaidė futbolą pilvelyje ir bendraudavo su artimaisiais. Savijauta jau sunkėdavo nes būdavo sunku judėti, kojos vakarais tindavo. Valgyt norėjosi daug, tad ir priaugau nemažai. Visi jau labai laukėm mažiuko. Buvo sunku vaikščioti, bet eidavau, judėdavau. Dažniausiai iki parduotuvės ir atgal :) Ruošiau kraitelį savo sūneliui. Kas gyveno pilvelyje sužinijom vėlai, nes mano vaikinukas buvo kuklus. Labai džiaugiamės ir laukėm, nors mums nebuvo svarbu kokia vaiko lytis, svarbu sveikas. 

Laiminga diena :) Tadaaam iššaušo laimingiausia diena Vasario 10d. 8:55 susitikome su savo sūneliu Jonu :) Tai buvo kažkas neparkatojamo. Neskaitant parą praleistų sąremių, viskas vyko sklandžiai ir labai gerai. Abu sveiki ir visi buvo  laimingi. Tad ši diena įsimins visą gyvenimą :)

20170926110354-65165.jpg

Tad noriu būsimoms mamytėms palinkėti viso ko geriausio ir nieko nebijoti !!! O esamoms mamytėms kantrybės ir džiaugtis kiekviena dieną su savo spinduliukais. Iki greito susitikimo kitame bloge ;)

Geros dienos Mielosios! :)