Lieknėju su MK - kodėl mes persivalgom :)

Sveikutės ;)

Aš vis atostogauju bet sunku Jus palikti jei atvirai :) atrodo kartais nors trumpai bet norisi kažką brūkštelti :) gal tiesiog dėlto kad nepaisant to kad turiu laiko tik duše čia dar viena vieta kada galiu šiek tiek atsipūsti :) 

Šiandien noriu pakalbėti tokia tema : kodėl mes vistiek persivalgome ? :) kažkaip kamuoja man toks klausimas keleta dienų :) pagavau save valgant ir galvoju...pala pala...ir ką aš čia veikiu??? valgau ir net nemąstau...galiu žiūrėt į vieną tašką ir kimšti kažką...baisu...jokios koncentracijos į maistą ir kramtymą...vėl bėda...kai jaučiuosi nelaiminga arba slegia kažkas mane vis norisi kažko skanaus arba saldaus, užvalgau atrodo ir nuotaika geresnė...bet vėlgi atsiduriu ties emocinia krize kažkokia...bet aš čia žinokit be depresijos :))) aš išsišiepus tik su pamąstymais :)))po tiek kariavimo su savimi manau tikslą pasieksiu gi po galais ;))) laukiu gerų orų taip norisi išlėkti lauk, prakedenti garbanas, mintis ir kūną :) na, grįštant prie esmės, apie valgymą ir persivalgymą sumąsčiau pasidomėti visgi :) gal kam ir atitiks :) visai įdomių dalykų rašoma, aišku ta informacija labai plati galima ir šaltinius ne tik lietuvių bet ir kitomis kalbomis rasti, kaip psichologija taip ir filosofija be ribų :))) taigi žiūrim ką turim :)))

Ogi mūsų organizmas taip jau surėdytas – jam reikia visko. Pajutęs nors menkiausią apribojimą, jis siunčia signalus į smegenis ir mes trokštame valgyti. Vieni atsisako tam tikrų produktų siekdami sulieknėti. Kiti – dėl sveikatos. Tačiau pasąmonėje įskiepytas draudimas valgyti, kiek nori ir ką nori, anksčiau ar vėliau pridaro žalos – mes persivalgome.

Persivalgyti skatina ir vidiniai išgyvenimai. Sakoma, kad depresija bus dažniausia šio amžiaus liga. Jos sukėlėjas – stresas ir neigiamos emocijos. Vieni jas malšina alkoholiu, kiti – narkotikais ar seksu, o treti – maistu. Viskas reiks vyrą dūkenti :))) gana čia valgyt :DDDD 

Kilus stresinei situacijai, vieni negali nė kąsnio praryti, o kiti emocijas bando nuslopinti maistu. Kol valgo, visą dėmesį sukoncentruoja į maistą ir kurį laiką apie problemas negalvoja, tačiau persivalgius kyla kaltės jausmas, pasišlykštėjimas savimi, savo „negebėjimu valdytis“, o ankstesnės problemos niekur nedingsta ir įkyriai baksnoja pirštu. Oj žinau šitą reikaliuką...sąžinė atsibunda ir tada atrodo kad staigiai išstorėjau...akimirksniu :DDD

Liūdesį, vienatvę, nuovargį, nusivylimą, netektį, pyktį ir kitas emocijas žmonės linkę slopinti maistu. Tikimasi, kad skanus valgis suteiks palaimos ir užpildys tuštumą. Kadangi visavertiškumo nepajuntama, valgoma tol, kol baigiasi maistas lėkštėje arba šaldytuve. Kai orai tokie ne tik širdyje liūdna...norisi kažko sotaus, skanaus ir šildančio iš vidaus...:) vynelio su vėdarais :DDD pokštauju žinoma :D 

Galima imtis efektyvesnio kelio – tiesiogine to žodžio prasme sustoti, giliai įkvėpti ir apgalvoti, kaip jaučiamės. Įsiklausyti į savo vidinį balsą ir suvokti, kas negerai. Tai gali būti emocijų samplaika, gali iškart nepavykti savęs suprasti, tačiau palaipsniui atpažinus tikruosius savo jausmus, praeitų noras valgyti viską iš eilės, nes suvoktumėme, kad apsirijimas nepadės, tik pakenks. Sveikatai, savivertei ir grožiui. Reikia atrasti vidinį balsą ir susikalbėti su savimi ;) kai sustoju akimirką, kai ausyses spengia tyla...klausau ir bandau išgirsti save...pašaliniai garsai, ir darbai ir visa kita per dieną užgožia mintis ir vidinį aš, todėl daug ko negirdim...būna pavalgai kad tik pavalgyti nei žinai ar nori ar ne ;) tai va...įdomiai :)

Dažnai save lepinu kai būna nuobodu ir nėra ką veikt ir kai už kažką vis save apdovanoju :))) susirišiu rankas arba užminuosiu šaldytuvą :) ir baisiausia kad vis žadu paskutinį kart :))) žodžiu mamytės aš kovoju su savimi ;) džiaugiuosi ,pykstu vėl nemyliu, paskui vėl myliu ir vėl kaltinu ir vėl grožiuosi :) išgyvenu jausmų paauglystę :DDD  ištiesų prisėdau parašau Jums ir man prašviesėja :) vėl sugrįštu teisingų minčių link :) Ir visa tai vadinasi "emociniu persivalgymu" :) bet nekaltinu savęs jau :) negalima to daryti nes taip dar sunkiau...iš tiesų :)

Kaip Jūs mamytės? Gal Jums lengviau? Gal turit kokių idėjų pasidalinkit kaip dirbat su savimi :)))

Beje užsimaišiau chna tai bus chana ryt :) dailinsiuosi :) manau penktadienį pasidalinsiu piešiniais :))) Ir vakare lėksime pažiūrėti grojančio fontano, tai nuotraukų įkelsiu vaizdais pasigrožėti :)

Ištiesų pamąsčiau kad pradžioj prisistatymo kai tik prasidėjo lieknėjimo maratonas turėjau parašyti : Sveiki, aš Eglė :) aš maistaholikė :) mėgstu skaniai valgyti :) tai mano viena iš gyvenimo aistrų :))) hehehe ;) skaitau ir juokiuosi :DDDD Labai tikiuosi kad ir jus pralinksminu :D

Mamoj maximoj arbūzams akcija :))) ryt vėl grįštu į doros kelią :)

Na, šiandienai kaip ir tiek blevyzgų :) 

Iki Penktadienio,
Eglė <3