Į Švietimo istorijos muziejų važiavome, kaip mes mėgstame sakyti, priverstinai. Bet dievinu tokio formato renginius: mūsų laukė muziejaus ekskursija su gidu,
edukacinių užsiėmimų galybė,
tortas
ir oficialioji dalis.
Dar dukrelė galėjo parepetuoti,
o renginio organizatoriai nepagailėjo aplosdismentų ir autografų. Puiku, kai gali kelis menus suderinti ir dar labiau praplėsti akiratį.
Muziejus mus, tėvus, nukėlė į tarybinius ir prieškarinius laikus, nes čia radau panašią uniformą, kurią pati dėvėjau
o čia pionieriška apranga su kaklaraiščiu, kurį (kaklaraištį-skarelę) kažkodėl vadinome "silke".
Dar, kai dukrelė surado pionieriškus būgnus, galėjau papasakoti, kad teko juos man mušti, pionieriškų eisenų metu.
Susipažinome su mokomąja mokykline medžiaga.
Gavėjome "surinkti" žmogų.
Ar daug kas iš mūsų atsimena tokius suolus?
Pasirodo, būdavo baudžiama parkliupdžius ant žirnių.
Galėjome paskambinti skambučiu.
Gavome daug istorinių žinių.
Šiame muziejuje mes praleidome beveik penkias valandas ir likome labai patenkinti.
Gėda prisipažinti, kad nežinojome muziejaus, kuris tuoj švęs savo gyvavimo šimtmetį.
O kur tas muziejus?
Nes teko girdėti panašiu pavadinimu net tris muziejus
Tikrai neteko ir mums apie tokį muziejų girdeti.
Bet jūs ir šaunuolės
Visur spėjat.
Kiek visokių renginių aplankot, kiek įdomių vietų atrandat???