Lina (liga nustatyta prieš 6 metus, jai esant 30 metų amžiaus) dalinasi savo išgyvenimais apie tai, kaip sužinojo, kad serga krūties vėžiu, ir kaip toliau sekėsi su tuo gyventi.
Mano filosofija paprasta – kad ir kaip būtų baisu, reikia kuo greičiau išsiaiškinti, kas tau yra, kad galėtum visas baimes nuvyti šalin. Iš pradžių jaučiau skausmą krūtyse, sutriko ciklas. Onkologas apžiūrėjo mane, atliko tyrimą, tačiau patikino, kad auglys kol kas nekinta. Vis dėlto liepė tikrintis kartą per pusę metų. Po keleto tokių patikrinimų gydytojas pastebėjo pakitimus. Nusprendė operuoti, o jau operacijos metu paaiškėjo, kad darinys piktybinis.
Man neteko susidurti su tradicine situacija, kai apie ligą reikia pasakyti šeimai. Aš užmigau ant operacinio stalo galvodama, kad auglys gerybinis. Vyras laukė prie operacinės, tad jis pirmas sužinojo apie vėžį ir šią žinią turėjo pranešti man. Jam iš tikrųjų buvo labai sunku.
Mano vyras labai domėjosi krūties vėžiu. Apskritai, jam medicina labai įdomi sritis. Manau, apie mano ligą jis žinojo daugiau nei aš pati. Po operacijos gydytojas man viską paaiškino, pavadinčiau tai informacijos karkasu – išaiškino pagrindinius dalykus. Norėjome sužinoti ir apie alternatyvų gydymą, todėl kartu su vyru paieškojome informacijos internete, klausinėjome moterų.
Skirtingi žmonės randa skirtingus būdus, kaip nuvyti mintis apie ligą. Aš aktyviai laiką leisdavau gamtoje, dirbdavau sode. Nieko daugiau nenorėdavau, tik būti gamtoje. Kai būdavo labai sunku, gulėdama žiūrėdavau įkvepiančius filmus, kai kuriuos esu mačiusi 8 ar net daugiau kartų.
Nebuvo dalykų, kurių labai ilgėčiausi, nes savo veiklos neapribojau. Labiausiai trūkdavo bendravimo su tokiomis kaip aš. Jei sutikdavau kažką poliklinikoje laukdama eilėje, pasikalbėdavau pusvalandį, bet to buvo maža.
Labai apsidžiaugiau, kai po daugiau nei metų radau draugiją. Visos buvome skirtingos, bet iš kitos pusės ir panašios. Būtent to man ir trūko. Kai pradėjau susitikinėti su likimo draugėmis, pasijaučiau daug geriau.
Moterys, tiesiog įdėmiau įsižiūrėkite į gyvenimą, į kiekvieną jo akimirką. Man tomis minutėmis saulė buvo ryškesnė, dangus skaistesnis. Reikia ta akimirka džiaugtis, džiaugtis tuo, kad gali matyti, jausti. Tų ypatingų akimirkų gali būti dar labai daug, jei jomis džiaugsiesi. Arba labai mažai, jei visiškai nusivilsi. Liga eina savo keliu – reikia daryti viską
„Tų ypatingų akimirkų gali būti dar labai daug, jei jomis džiaugsiesi.
Arba labai mažai, jei visiškai nusivilsi.“
Jei turite klausimų šia tema, gal jūsų artimieji serga, o gal tiesiog nežinote, kur, kada profilaktiškai pasitikrinti krūtis, klauskiteredakcija@mamyciuklubas.lt - specialistai atsakys.
Grazus straipsnis 🌷 is tikro liga kartais privercia susimastyti,kad reikia gyventi dabar ir dziaugtis dabar,o ne ai dirbsiu arsiu kaip arklys,po to atostogausiu. Ne visada ir paciai iseina dabartiniu laiku dziaugtis,bet mokausi sito 😀
Stiprybės ir tikėjimo, nors skaitant jaučiasi, kad mokate gyventi, džiaugtis, branginti tai, kas yra šalia ir pasiimti iš gyvenimo viską, ką jis duoda.... 🌷 🌷 🌷
stiprybes ir tikrai esat stipri moteris.
saunuole,Lina,kad nepasiduodi😀nezinau ar as taip sugebeciau,man prie 4 metus rado augli kruty gana nemaza,gydytoja po echoskopijos pasake,kadman labai blogai ir butinai reikia operuot,ejau namo zliumbdama,kol laukiau eiles i onkologini,savaite laiko planavau su kuo augs mano sunus,kas juo rupinsis ir pan.mane isoperavo,tai buvo paprasciausia fibroadenoma,man dar pries operacija pasake gydytojas.dabar galvoju,kaip gydytoja ,nieko tiksliai nezinodama galejo sakyt kad man vezys,nors is kitos puses,gal buciau tempus ir tas auglys galejo supiktybet,kas zino...laime,kad viskas gerai baigesi,o visoms linkiu eit tikrintis uzciuopus bent maziausia guzeli.