Mamyte, ką veiksime šiandien? Kelionėje...

Pagaliau atėjo ta diena, kai mažajai drąsiai galėjome atsakyti į klausimą ,,Kada važiuosim į kelionę?". Ruošėmės išvažiuoti tą naktį ir vis kankino nedidukas nerimas, kaip dukrytė ištvers ilgą kelionę automobiliu bei ilgus pasivaikščiojimus.

Sūnus nuo pat gimimo buvo kelionių ,,fanas" :). Jau dviejų mėnesių vežiojomės drąsiai po 2-3 valandas automobilyje. Net norą valgyti ar pilvuko diegliukus pamiršdavo užsupuotas važiavimo. Norėjosi mums ir tolimesnių kelionių, bet stropiai laukėme laiko, kai vaiko kalba bus jau aiškiai suprantama ir galės pasakyti, kas negerai, kur skauda ir pan., kad nekiltų didelių problemų, jei kas nutiktų svečioj šaly. Tad vos sulaukęs trijų metukų, sūnus sulaukė pirmosios rimtos kelionės. Iš tų keliolikos važiavimo valandų be rimto sustojimo daug pramiegojo automobilyje, kaip ir tikėjomės, o gavęs naują mašinytę, burzgė kelias valandas beveik nesustodamas  - ,,vairavo kartu su tėčiu". Kelionė buvo puiki, o mažasis keliautojas vis kartojo visiems, kad nori vėl važiuot palapinės statyt :) (mes renkamės kempingus kelionėse, kaip pigesnį nakvynės būdą). O keturių metukų jau be problemų ištvėrė  dvigubai ilgesnę kelionę ir be jokių prašymų ,,panešti" nužingsniavo apie 8km vienoje ekskursijoje. 

Va su dukryte kiek kitaip... Nuo pat gimimo ji nepripažino automobilio, imdavo nerimti jau bent minutei prie sankryžos stabtelėjus. O metukų būdama, ištverdavo vos valandą kelionės, jei nepavykdavo užmigti... Bet pradėjo kalbėti ji gan anksti, tad, vos suėjus dviem metukams, surizikavome (nes baisiai norėjome) vykti į svečius - apie 20 valandų kelio tik su trumpais sustojimais į vieną pusę... Įsidėjome čiulpinukų, mėgstamų pasakėlių ir dainelių kompaktų, nedidukų naujų žaisliukų dovanėlėms ir dar kažko mėgstamo, kas tik galėtų padėti ištverti ilgą kelią. Bet, kaip bebūtų keista, prisireikė tik vieno naujo žaisliuko ir vieno čiulpinuko iš mūsų paimtų ,,gelbėjimo priemonių". Pasitaikė geras kelias, kurio įrengtose poilsio aikštelėse  buvo nemažai  žaidimo aikštelių. Pora stotelių su apsilankymu parduotuvėse, ledai ir viskas - kelionės tikslas pasiektas.

Tad šiemet ryžomės pamatyti daugiau ir džiaugiamės, kad mažoji taip pat liko patenkinta.

Sunku būtų patarti kitam, ką pasiimti į ilgą kelionę automobiliu, nes vaikai visi labai skirtingi. Bet  mūsiškei padėjo ištverti ilgas valandas automobilyje tokie dalykai:

- važiavimas naktį (miegojo) naktis buvo maždaug pusę važiavimo laiko,

- naujas žaisliukas, kai atėjo sunkios paskutinės važiavimo valandos iki norimo kempingo ,

- sustojimai užkąsti,

-ledai (vis stebiuosi, kodėl pas mus gerokai brangesni ledai nei Lenkijoj ar Vokietijoj. Pasilikau netgi dėžutę nuo paskutinę dieną Vokietijoj pirktų ledų, kad sudėtį paskaityti :). Reikės palyginti, kuo gi skiriasi lietuviški ledai kad ir nuo šitų, kurie kainavo 1,79 eur ir mums buvo tikrai skanūs),

- guminukų pakelis (kuriame daug mažų maišeliukų su skirtingais guminukais) - sėdėjo kokias dvi valandas bepasakodama apie tai, ką maišelyje mato (buvo pasakyta, kad galės praimti, kai sustosime pavalgyti),

- lego katalogas (į keliones vengiu imti rintesnes knygutes, nes dažnai kelionės metu jos atsiduria po kojomis, apsilamdo ir pan.) ,

-turistų informacijoj rasti lankstinukai ar žurnaliukai su vaikiškais paveikslėliais (vaikui viskas smagu, kas nauja),

-kaip bebūtų juokinga, bet paprastas, nuo medžio nuskintas ,,ežiukas", su kuriuo dukrytė man apie valandą šukavo plaukus, sėdėdama mašinoje už manęs, ir bandė supinti,

- ir, svarbiausia, žaidimų aikštelės pakelėse.

Mūsiškė, pasirodo, beesanti žaidimo aikštelių fanė, nes ne tik kempinguose jai tai buvo pirmaeilis dalykas, bet net ir atrakcionų parke nė viena karuselė nesusilaukė tokio dėmesio, kaip žaidimo aikštelė su tuneliukais po žeme ir čiuožyklom :) - vis prašė grįžti ten:

Tai va tokie mūsų mažosios keliavimo ypatumai :).