Mano žemiškieji pomėgiai

Oho, kokios mūsų Mamyčių klubo moterys nagingos: vienos mezga, neria, kitos kuria, fotografuoja... Išties buvo įdomu skaityti.

O apie save nieko naujo nepapasakosiu.  Man taip pat labai patinka megzti, nerti, norėčiau išmokti siūti (nors kažkada paauglystėje esu pasisiuvusi sijoną).

Su siūlų kamuoliukais draugauju nuo vaikystės. Šio amato mane išmokė močiutė. Ji megzdavo mano lėlėms rūbelius, pataliukus. Dar ir dabar turiu išsaugojusi keletą.

Esu nusimezgusi ne vieną megztuką, liemenę, suknelę, kojines, tik gaila, kad nuotraukų neturiu. Tada dar nebuvo mados viską įamžinti.

Mezgiau kraitelį savo mažiukams. Tačiau pastaruoju metu rūbeliams laiko lieka vis mažiau.

Nuo praeitos vasaros stačia galva nėriau į žaisliukų kūrimą. Net nepamenu, kas paskatino nerti žaisliukus, tikrai nepasakysiu. Bet pirmasis blynas buvo štai toks meškis: truputį kreivas, truputį šleivas, rankos (pasak mano vyro) kaip ateivio. Bet nepatikėsit, mano mažiukams šis žaisliukas yra pats mylimiausias. Tiesa, jo vardas Kasparas. :)

Neilgai trukus numezgiau kitų meškučių kolekciją. Šie meškiai buvo padovanoti darželiui Rudnosiukas.        

Dar vienas meškutis ir širdelės šią Valentino dieną taip pat iškeliavo į Rudnosiuką.

Negaliu imti pinigų už savo darbelius, ranka man nekyla. Kol kas visus žaisliukus mezgu dovanoms.

Štai paskutinė mano sukurpta dovanėlė vienai Vilniaus forumo mamytės dukrytei – juodas kačiukas.

Dar kelios dovanėlės mažoms mergaitėms.

Kalėdoms nerti angeliukai. Visų nuotraukų neparodysiu, bet angeliukai buvo visi skirtingi, jų daugiau kaip dešimt.

Velykoms megzti viščiukai kiaušiniams papuošti.

Mano sūnyčio Kasparo užsakymu sukurpti pikti paukštukai.

Kaziuko mugei skirtos smulkmenėlės... Beveik visos buvo parduotos.

Tiesa, man patinka velti paveiksliukus iš vilnos. Seniai jau vėliau, reiktų grįžti prie šio pomėgio. Paveiksliukus taip pat dovanodavau. Gaila, kad tik vieną jų pavyko įamžinti. Jis padovanotas mano flamenko šokių mokytojoms.

Man labai patinka organizuoti vaikų gimtadienius. Iš pradžių sugalvoju idėją, pasitariu su vaikais, tuomet sukuriu svečiams pakvietimus. Štai keli jų pavyzdžiai.

Dukrytės pirmasis gimtadienis buvo rožinis, o antras – juodai baltas. Visos dekoracijos, rūbai, maistas, dovanėlės svečiams buvo šių dviejų spalvų.

Kasparo paskutinis gimtadienis buvo „Piktų paukščių“ tema. Teko pasukti galvą, kaip tuos paukštukus visokius pagaminti. Juos dariau iš balionų, siūlų ir t.t.

Beno labiausiai vykęs buvo 9-tasis gimtadienis kareiviška tema. Sužavėti buvo ne tik vaikai. Šis gimtadienis paliko didelį įspūdį ir tėveliams. Buvo išties smagu.

Taip pat man labai patinka sportuoti ir šokti flamenko. Tai dvi didžiausios mano aistros. Sportavau iki vaikų gimimo ir tarp gimdymų: ėjau į treniruoklių salę, lankiau aerobiką, šokau zumbą, dabar vėl treniruoju savo kūną. Gaila, kad kol kas neturiu galimybės grįžti į flamenko. Bet viskas ateity. Aš tikiu...

Ačiū Mamyčių klubui, suorganizavusiam šį nerealų konkursą. Sužinojau daug naujo ir įdomaus apie MK moteris, jų pomėgius. Linkiu visoms gražaus pavasario, žydėkit, keiskitės, atsinaujinkit ir būkit laimingos.

Jei būsite laimingos jūs, laimingi bus ir jūsų artimieji.

Kristina (Krisliukas)