Sveiki!
Iki šiol mažai pasakojau apie savo šeimą, o šį kartą noriu pasidžiaugti savo dukrele, kuri padarė didelį žingsnį ir atsisakė čiulptuko. :)
Mūsų mažajai Gundei jau 1 metukai ir 8 mėnesiai. Iki šiol čiulptukas buvo didelis pagalbininkas užmiegant, bet pastaruoju metu jo vaikas užsimanydavo vis dažniau "šiaip sau, pažaisti". Taigi prieš porą savaičių tėveliai nusprendė, kad metas atsisveikinti su šiuo kūdikystės atributu.
Tuo pačiu nostalgiškai prisiminėme kokias didžiules pastangas dėjom, kad prie jo pripratintume. :D
O viskas vyko taip. Vakare, kai buvo metas eiti miegučio, pasakėme, kad čiulptuką išsivežė jaunesnis pusbrolis, kuris tą dieną buvo svečiuose. Na išsivežė, tai išsivežė mažoji dar truputį paieškojo ir užmigo. Sunkiausia buvo kokią valandą po to, per miegus vaikas smarkiai verkė ir prašė čiulptuko... Naktis buvo rami.
Rytas prasidėjo nuo paieškų, ašarų, bet kai Gundė įsitikino, kad niekur nėra čiulptuko, aprimo. Diena tikrai nebuvo lengva, vaikas zyzė, buvo blogos nuotaikos, niekas netiko, bet šiaip taip laikiausi... Vakare mažoji nusprendė, kad nori miegoti ant grindų, niekaip kitaip netiko :) Taip užmigo ir buvo perkelta į lovą. Nuo to laiko čiulptuko ir nebereikia, nei prašo, nei ieško :) Tik dar kelis vakarus iš eilės užmigo ant grindų...
O dabar apie tai, kas pasikeitė po šio didelio žingsnio. Užmiegame labai ramiai, greitai, be kaprizų ir nakčiai, ir pietų miego:)
Mūsų dukrelė iki šiol buvusi nelabai kalbi (daug gestų ir keli žodžiai ), jau kitą dieną be perstojo pradėjo čiauškėti sava kalba, o kiekvieną dieną dabar nustebina nauju žodžiu ir labai aiškiai sakomu. Gal tai ir sutapimas, bet man tie jos žodeliai - stebuklas!:)
O ir pats vaikas atrodo toks didelis, paaugęs, labiau subrendęs:) Juk yra geresnių draugų nei čiulptukas!
Šį kartą tiek. Iki kito karto ir sėkmės :)
Linkim ir jums lengvai atsisakyti 🌷
Sveikinimai ir jums 🌷
Aš ir ilgai nesiryžau. Tai daugiau tėvelio galutinis sprendimas buvo, o aš jau nesipriešinau. 😀
Ačiū😀
Ir mes įpratinom prie čiulptuko labai sunkiai, džiaugiuosi, kad atsisakyti jo nebuvo taip pat sunku. Bet buvom nusprendę, kad jei ir labai sunku bebūtų nebeduosim, kažkaip visada laikomės tokios nuostatos, ką vaikui pasakėm taip ir yra, arba taip ir darom. Jei pasakyčiau, kad čiulptuką išsivežė, o po to rasčiau, nežinau ar antrą kartą patikėtų...
Mes tai nusprendėm antradienį, antradienį ir padarėm, kad nekiltų vėliau noras atidėlioti 😀 O jums sekmės vėl bandant🌷
Kokia sėkminga istorija! TUoj reikės pavyzdį imti, nes Olivijai tuoj pusantrų, o be čiulptuko - niekaip 😀
Sveikinimai atsisakius ciulptuko :-) Mes irgi pries dvi savaites jo atsisakeme. Dukrytems 1,1metu
Šaunuolė mažoji ir tėveliai 😀! Mūsų dar laukia šis įvykis, bet kol kas nesiryžtam dar, nes mums kaip tik čiulptukas labai stipriai pagerina miegelį, tiek dieną, tiek naktį.
Sveikiname su tokiu dideliu pasiekimu! Štai kiek daug gerų dalykų nutiko atsisakius čiulptuko😉
Šauniai! Man labai aktuali tema! Urtei 1 m. 5 mėn ir prie čiulptuko pradėjo labai priprasti. Įpratinom vėlai ir sunkiai 😀 o dabar jau vaikšto visą dieną įsičiupusi... Vakare bandėm paslėpti, bet verkė ir neužmigo iki vėlumos. Teko atrasti. Reiks vėl bandyti apsišarvavus kantrybe kokį penktadienį, kai niekam į darbus nereikia 😀))
Ech tas niekadėjas pusbrolis 😃 Šaunu, kad taip lengvai pavyko atsisakyti čiulptuko 😀
Be čiulptuko miega daaug geriau. Anksčiau vos iškrisdavo iš burnytės ir pabunda...😀
Kaip smagu, kad taip lengvai pavyko atpratinti! O ar be ciulptuko miega naktimis ramiau, ar ir taip gerai miegodavo?