Neatsispiriam neprisirinkę kaštonų, neparsinešę iš draugų dekoratyvinių moliūgėlių...Jie mums tokie gražūs, kad norime jais grožėtis. Nesvarbu, kad darganotas rudeninis oras varo į neviltį, rudens akcentas namuose traukia akį ir džiugina širdį. O deganti žvakutė priduoda jaukumo.
O be to kodėl gi nepasidomėjus kokių galių turi kaštonai? Nuo seno žmonės linkę manyti, kad kaštonai apsaugo nuo negandų, sugeria blogą energiją, padeda nugalėti baimę, prišaukia meilę. Nesakau, kad tuo tikiu, bet kažkaip visai malonu, kad apie juos taip manoma, nes man jie ir taip labai patinka. O kiek jų pririnkta per tą laikotarpį kol augo vaikai, kiek jų atnešta į namus.
Dar sakoma, jog kaštonai padeda, kad namuose neatsirastų kandžių. Virtuvėje patariama lentynose išdėlioti lkaštonų, kad neįsimestų maistinių kandžių. Na mūsų kaštonai ne lentynose, bet tikime, kad atbaidys visus nepageidaujamus gyventojus:-)
Pagrindinis puokštės atsiradimo iniciatorius buvo Airidas, būrelyje pasigaminęs medinį šikšnosparnį. Norėjosi, kad šis darbelis, neatgultų į stalčių, o būtų matomoje vietoje. Todėl reikėjo šakučių, kad būtų galima pakabinti. Šakutes teko į kažką įtvirtint. Taip žingsnis po žingsnio pagaminome savo puokštę.Ir linksmą, nes mūsų moliūgėliai ne tik pavirto egzotiniais jūrų gyventojais, bet jie dar ir šypsosi...Ir šiek tiek baisią, nes kabo juodas šikšnosparnis... Ir atstojančią žvakidę...
👍👍👍
👍
Super!!! 😀
Super
👍👍👍😉
Puiki kompozicija👍. O kaštonai tikrai kažkuo ypatingi, ne veltui juos taip norisi liesti, laikyti rankose😀