MOKINUKŲ KASDIENYBĖ. Žiemiškos akimirkos...

Jau tapo įprasta, kad orai tokie permainingi. Ryte dar žiema, o vakare jau pavasaris…
Norint pasidžiaugti žiemos grožiu reikia suskubti. Tad ir  skubėjome įkristi į sniegą ir pasigrožėti žiemiškais vaizdais.
Airidas su draugais aišku skubėjo pačiuožinėti nuo kalniukų.
O paskui pakeliavome po savo miesto apylinkes.

Tokiu mišku būtų galima eiti ir eiti. Kiekvienas medis, besisliapiantis po žiemos rūbu atrodo toks gražus ir paslaptingas.

O įkristi į nors mažytę pusnį tikrai smagu.
Juokėmės su Airidu, kad mudu esame :juodieji angelai”, gerai, kad antspaudai ant sniego paneigė šį mūsų pasakymą.

Ant ledo pasidarėmę mažulytę čiuožyklėlę.

Suspėjome ir paukščiukais pasirūpinti.

Sniegas taip greitai ištirpo, palikdamas tik prisiminimus ir užfiksuotas akimirkas.

Bet žiema tęsiasi, nors už lango lyja lietus.
O vieną žiemos simbolį laikome savo delne, jis atsparus temperatūros svyravimams.