Nešiuolaikiška moteris...

O aš kalbėsiu apie save iš dabarties taško. Tokia, kokia esu ŠIANDIEN labiausiai sau patinku - ar kiekvieni metai prideda pasitikėjimo savimi, ar vaikai suteikė stiprybės būti savimi - sunku ir pasakyti. Bet kuo esu šiandien, sau patinku.

 Praeityje liko kažkokie kompleksai, prisitaikymas prie kitų nuomonės, abejojimas, ar gerai darau, tai ką darau. Kai esi savimi, iš tiesų lengva siekti tikslų. Nepalūžti, susidūręs su kliūtimis.

 Stebint aplink (miesto) moteris, drąsiai taip teigiu, esu nešiuolaikiška moteris... Kitokia?

*Ne man kirpyklos (grožio salonai).

*Ne man apsipirkinėjimai.

*Ne man mados naujienos.

*Ne man krūva kosmetikos.

*Ne man sporto klubai.

*Gimus vaikams, neturiu poreikių ištrūkti, pabėgti, "atsigauti". Geriausiai jaučiuosi ten, kur esu reikalingiausia. O labiausiai manęs reikia šiuo metu vaikams... Esu stipri ir tos stiprybės semiuosi iš kitų stiprių moterų.

 Nesupraskite klaidingai -

**kirpykloje lankausi, bet vis dar turiu ilgus plaukus. Pamenu save paauglę su tokiomis mintimis: "30 metų tikrai jau nusikirpsiu, nes taaaip netinka vyresnėms su ilgais plaukais, kaip raganos atrodo". Ta vyresne, kuriai reikia nusikirpti plaukus, dar nesijaučiu...

**Apsipirkinėju iš būtinybės.

**Mados naujienos? Kur jas reiktų sekti?

**Kosmetiką naudoju tik natūralią... Na, akių tušas dar su chemijos doze :)

**Savo kūnu rūpinuosi, nes tai geros savijautos ir sveikatos šaltinis. Per visus savo nėštumus priaugu 20+kg (ir dabar taip pat). Tad jau dabar svajoju, kaip kaifuosiu nuo pavasario salotinės žalumos anksti ryte darant mankštą stadione, gaudydama kiekvieną gryno oro gūsį.  Šiaip sportuoju ne stadionuose, o bėgioju, kur akys mato, bet šį pavasarį, vasarą, gal ir rudenį šalia bus vežimėlis. Teks prisitaikyti :).

**Tik vaikams ūgtelėjus, susitarus su jais, ramiai galiu išeiti. Jie ramūs man išeinant, o džiaugsmingi grįžus... Jie supranta, jie žino.Tik tada galiu pajusti malonumą, kad nutrūkau nuo kasdienybės viena (ar kartu su vyru) be vaikų. O kol maži, jaučiu tik nerimą, įtampą, žinojimą, kad esu ne ten, kur reikia... Motinystė ir bet koks profesinis darbas nesuderinamas bent dvejus metus. Parkai, muziejai, spektakliai, kelionės su vaikais - nejaugi tai sėdėjimas namie tarp keturių sienų? Auginant vaikus veiklos tiek, kad darbų sąrašas niekada nėra baigtinis, o tik susidėliojami prioritetai - šiandien išplauti grindis ar nuvažiuoti į mišką?

 Tačiau esu be galo tolerantiška. Motinos, pametusios savo vaikus, pasidarusios abortus, kelia daug klausimų - kodėl?, pasigailėjimą, bet ne pasibjaurėjimą - matyt, jų labai jau akmenuotas kelias, kad taip pasielgė. Turiu draugių priešingai mąstančių kaip aš. Ir tai yra puiku. Jei nepriimsi kitokio požiūrio, gali ir vienas likti :).

 Motinystė ir moterystė

 Atradau Gintarės (mūsų klubietės) prisistatyme nuostabią mintį - niekas kitas moterį nepadaro moteriškesnės, kaip motinystė. Plika tiesa. Neįmanoma paneigti... Tik mes, moterys, turim tokią privilegiją. Motinystė - moterystės sudedamoji dalis, stipriai pakelianti moters vertę.

Kas yra manoji moterystė plačiau?

 Tai esu AŠ -  mano jausmai, mintys, svajonės, nesusijusios su kasdienybe. Moteriškos.

Šiek tiek erzelį kelia, kad dauguma moterystę sieja su kosmetika, plepalais, drabužiais, papuošalais. Taip, tai nebūdinga vyrams, bet tai nėra ir tikroji moterystė...

 Švelnumas, jaukumas, palaikymas, išmintis.

 Ar laimingi vyrai, turintys šalia tik gražias moteris, sutelkusias dėmesį į savo išvaizdą? Kurios niekada nepraleis progos užsukti į parduotuvę, kai atkeliauja nauja kolekcija, stipriai liūdinčias, nes nulūžo nagas ar atsirado papildomas kilogramas? Ne tas moteris vyrai myli. Esu tuo tikra iki mėnulio ir atgal. Tobulas gražuoles tik palydi akimis. O gyvena su moteriškomis moterimis.

 Kada draugauju su savo mintimis, jausmais, svajonėmis? Dabar ne taip dažnai, kaip norėčiau. Dėl to liūdžiu? Jaučiuosi nerealizuojanti savęs? Tikrai ne! Nes žinau, kad tikrai ateis laikas, kai profesinė veikla užims didesnę laiko dalį ar tapsiu verslia mama (tokia madinga šiandien!)...pasikartosiu, esu šiuo metu TEN, KUR MANĘS LABIAUSIAI REIKIA. Ir man dėl to labai gera. Nesiblaškau, nors, prisipažinsiu, svarstymų buvo - dabar derinti ar vėliau. Išvada -bundant dieviškam gamtos grožiui, įsteigsiu "Pieniško debesėlio" filialą ir tęsiu savo mamišką internetinį tinklaraštį. :)

 Kas yra motinystė?

 Aukojimasis dėl kito žmogaus. Ir tai tikroji auka, kai aukoji ir dėl to jautiesi laimingas. Tik turint vaikų gali suprasti jausmą, jiems viską atiduosi sau nepasilikus nieko, bet dėl to švytės tavo veidas.

 Ir vis dėlto, kaip atsipalaiduoju ir skiriu dėmesį sau?

 Šiuo metu esu įžengus į devintą nėštumo mėnesį, tad "aš" yra gerokai prigesęs...

Visas atsipalaidavimas susijęs su netrukus pasirodysiančiu stebuklu...

 Todėl rami, medituojanti veikla kaip tik. Pasivaikščiojimai gamtoje.

Knygos. Šiuo metu baiginėju "suvalgyti" mano "Mano mažasis genijus", kurią nusipirkau tik penktadienį. Seniai beskaičiau tokią įtraukiančią knygą. Ši knyga padarė nemažą tvarką mano galvoje, sudėliojo taškelius ant "i". Nemažai bus pokyčių ir pačios vaikų ugdyme.  Būtinai pasidalinsiu savo interpretacijomis, kaip atskleisti stipriausius kiekvieno vaiko gebėjimus. Eilinį kartą įsitikinau - nėra negabių vaikų. Šią knygą skaitau būtent šiuo aspektu.

 Gėlės, aromatiniai aliejai ir muzikos klausymasis

 Mano svetainės kampelis prie minkštos sofos :)

P.S. Ar reikia atskirai paaiškinti slapyvardžio reikšmę? :)

Akvilė