Nijolė Narmontaitė: „Manyje vis dar yra daug vaiko“

„Vaikystėje buvau judri padykusi vedlė – vadovaudavau ir mergaitėms, ir berniukams. Karams ant stogų vadovaudavau“, – svajingai prisimena vaikystę aktorė Nijolė Narmontaitė, kuri prisijungė prie organizacijos „Gelbėkit vaikus“ akcijos „Gelbėk su pasaka“ ir pasidalijo savo mėgstamos pasakos įrašu bei vaikystės prisiminimais.

Pamačiusi filmą „Robinas Hudas“, dar vaikystėje, Nijolė sakosi pradėjusi „svieto lygintojos“ kelią: „Tupėjau medžiuose ir gąsdindavau iš trikotažo fabriko po naktinės pamainos grįžtančias darbininkes. Tais laikais visi ką nors iš savo darbų namo nešdavo. Aš jas gąsdindavau, nes žinojau, kad nešasi siūlų. Labai kaltindavau tuos žmones, man atrodė, kad reikia teisybės ieškoti, tai ir ieškodavau tos teisybės sau suprantamais būdais“, – prisimena.  

Ne tik filmai, bet ir knygos Nijolei darė didžiulę įtaką bei įkvėpdavo žygdarbiams. „Kaip šiandien prisimenu storą brolių Grimų pasakų knygą, kurią man skaitydavo tėtis. Jis buvo didelis fantazuotojas ir pasakoms sugalvodavo vis kitą pabaigą. Aš vis laukdavau ne pasakos, o vis kitokios jos pabaigos“, – pasakoja N. Narmontaitė. 

Vis dėlto, mėgstamiausia Nijolės knygų personaže tapo kiek vėliau, ne vaikystėje, atrasta Pepė Ilgakojinė. „Pepėje tarsi pažinau save“, – sako aktorė. Labiausiai jai patiko tai, kad Pepė nuolat ieškojo „džiugenos“. Vėliau N. Narmontaitės ir jos dviejų kolegų įkurtas teatras ir vadinosi „Džiugena“. Nors pačiai aktorei atrodė keista būnant 1,78 m. ūgio vaidinti vaiką, bet vaikai Nijole labai tikėjo ir Pepės spektaklis 10 metų buvo rodomas perpildytose salėse. „Manyje vis dar yra daug vaiko“, – prisipažįsta aktorė Nijolė Narmontaitė. 

Organizacija „Gelbėkit vaikus“ prie kampanijos kviečia prisidėti ir visus Lietuvos žmones: skaityti pasakas, nusifilmuoti, pasidalinti vaizdo įrašu savo socialiniuose tinkluose su grotažyme #GelbėkSuPasaka ir nepamiršti paaukoti skurstantiems vaikams.