Prekinio ženklo „LiZa Svajos“ įkūrėja, išskirtinių drabužių kūrėja Lina Zaveckienė įsitikinusi, kad jei žmogus svajoja ir nuoširdžiai tiki savo idėja, anksčiau ar vėliau jis būtinai tą idėją įgyvendins. Taip buvo ir jai. Viskas prasidėjo nuo moteriško noro išsiskirti. Dabar Lina ne tik augina tris mažamečius sūnus Titas (8), Kristupas (3) bei Timotį (2), bet ir kuria išskirtinius drabužius, vadovauja ką tik įkurtam siuvimo cechui.
- Lina, neįmanoma nepastebėti Tavo minkštų, švelnių, tik iš natūralių medžiagų kurtų, vaikiškų drabužėlių. Kodėl pasirinkote būtent tokį stilių?
- Norėjau, kad būtų patogu, ryšku ir ne taip kaip visur. Be to, man ir pačiai visą laiką norisi įdomesnių rūbelių. Net tada, kai pati dar nekūriau drabužėlių, visada ieškojau kažko įdomaus, patogaus ir išskirtinio. Labai dažnai sukurdavau mintyse modelį, tada ieškodavau medžiagos, eidavau pas siuvėją, kad ši man įgyvendintų mano vizijas (juokiasi). Aš labai nemėgstu dėvėti tokių drabužių, kurių pilni prekybos centrai. Man reikia, kad rūbas išsiskirtų.
Kodėl ryšku? Nes aš niekada nemėgau ir dabar nemėgstu juodos spalvos. Mano drabužinėje nėra juodos spalvos.Todėl man ir savo vaikus norisi rengti ryškiai. Prieš penkeris metus Lietuvoje tikrai nebuvo tiek daug įdomių ir originalių drabužių kiek dabar. Tiesą sakant, mano atrodo, kad vaikams tamsios, niūros spalvos netinka.
- Kada supratote, kad hobis ir noras išsiskirti gali tapti verslu?
- Man tai svajonių darbas. Taip pat tai ir hobis, ir savirealizacija. Sunku patikėti, bet man tai viskas viename. Aš einu į darbą kaip į šventę. Tiesą sakant dirbu, bet net nejaučiu, kad dirbčiau.
- Kaip gimė pavadinimas: „LiZa Svajos“?
- Pavadinimas taip pat buvo mano draugės mintis: Li – Lina, Za – Zaveckienė. Vardo ir pavardės pirmieji skiemenys. Ji sudėjo tuos skiemenis ir sako: pažiūrėk kaip gražiai skamba – idealiai tinka pavadinimui. Man patiko. O kai įkūriau studiją, pridėjau žodelį Svajos. „LiZa Svajos“ Tai – Linos Zaveckienės svajonės.
- Sukūrėte kolekciją, pavadinimą, o kas toliau? Kaip pradėjote pardavinėti savo kurtus drabužius?
- Tada sukūriau facebook profilį. Pakviečiau draugus pažiūrėti, ką padariau ir negalėjau patikėti, kokio palaikymo sulaukiau. Po kurio laiko pažįstami pradėjo klausinėti, o kada bus pavasario kolekcija. Sukūriau ir pavasario kolekciją. Tikrai neplanavau pradėti verslo, tačiau viskas vyko labai natūraliai. Kūriau, kūriau, kūriau ir dabar nėra kaip sustoti. Sausio 26 dieną baigiasi mano motinystės atostogos, turėčiau grįžti į darbą.
- Tačiau, kaip suprantu, nebegrįšite?
- Aš jau neįsivaizduoju savęs senoje darbovietėje. Visų pirma, auginu tris vaikus, kurie dar pakankamai maži. Nori to ar ne, vaikučiai serga, tuomet tenka prašytis nedarbingumo pažymėjimo. Darbdaviams tai labai nepatinka. O dabar aš esu pati savo laiko šeimininkė. Ir man tai labai patinka. Reikia važiuoju į darbą, tačiau matau, kad ir be manęs gali išsiversti, lieku su vaikais. Galiu "pastumdyti" savo darbo grafiką. Jei reikia, galiu net naktimis dirbėti.
- Daugelis kūrybingų mamų nesiryžta hobio paversti verslu, vien dėl biurokratinių reikalų. Kaip Jums pavyko su jais susidoroti?
- O kur dar prekiaujate savo darbais ?
- Pagrindinė prekyba vyksta internetu. Taip pat yra keletas butikų Vilniuje, Klaipėdoje, Plungėje, kuriuose galima įsigyti „Li Za Svajos“ drabužių. Labai daug drabužių parduodame internetu užsienyje gyvenančioms mamoms. Kiek užsakymų išvyksta į Londoną, sunku net suskaičiuoti. Visai neseniai gavau pasiūlymą savo drabužiais prekiauti viename Olandijos internetiniame butike. Tikiuosi, tai bus galimybė išplaukti į tarptautinius vandenis.
- Lina, ar tiki, kad visos svajonės pildosi?
- Man atrodo, reikia nebijoti svajoti, jei svajoji, net nepastebi, kaip viskas išsipildo. Taip pat labai svarbu, nebijoti bandyti. Jei tiki tuo, ką darai, bandai, manau, negali nesisekti. Aišku, man šiuo atveju labai padėjo vyras.
- O jam patinka, tai ką jūs darote, jis tiki jūsų idėja?
- Iš pradžių, kai tik pradėjau kurti, jam mano drabužiai buvo per drąsūs. Jis labai atsargiai į juos žiūrėjo. Bet vėliau, kai pamatė, kad žmonėms tai patinka, kad gatvėje mes su vaikais sulaukiame daugybės komplimentų, kad žmonės atsisuka, užsisakinėja mano kurtus drabužius, patikėjo mano kūryba. Dabar jam ir įdomu, ir patinka tai, ką aš kuriu. Man svarbiausia, kad jis tiki manimi. O aš visada tikėjau savimi.
- Lina, ar Tu tiki energijų mainais: net ir versle, gauni tiek, kiek pats duodi?
- Man ištiesų kartais svarbesnis emocinis įvertinimas nei finansinis. Man daug kas sako, Lina, kam tu kuri vienetinius rūbus, paleisk masinę gamybą, taip daugiau užsidirbsi. Taip, tai tiesa, užsidirbsiu daugiau. Bet tai jau nebebus mano svajonė. Mano mintis, idėja, kurti vienetinius, išskirtinius drabužius, o ne paleisti masinę gamybą. Masinės gamybos drabužių pilni prekybos centrai. Mano drabužiai skirti toms, moterims, kurios nori būti originalios, išskirtinės, kurios ieško vienetinių, rankų darbo gaminių. Aišku, jeigu man šiandien reiktų galvoti, už ką nupirkti vaikams maisto, aš daryčiau tai, kas pelninga. Bet mano tikslas – įlipti į žmonių širdis, o ne užsidirbti pinigų. Man smagu, kad žmonės džiaugiasi mano drabužiais, sugrįžta užsisakyti naujų, rekomenduoja juos draugams, perka dovanų.
- Ar galvojai apie savo klientus. Kokie tai žmonės?
- Manau, tai drąsūs, nebijantys dėmesio, aktyvūs žmonės. Mano kuriamų drabužių spektras labai įvairus - ne tik vaikiški rūbeliai, bet ir vakarinės suknelės, sportinė apranga suaugusiems. Todėl ir klientai labai įvairūs. Man patinka apžiūrėti, kaip klientas atrodo su mano rūbu, jei matau, kad netinka, nebijau, pasiūlyti kito daikto. Parduoti - man nėra svarbiausia. Man norisi, kad žmogus būtų laimingas, kad jam tiktų mano kurtas drabužis, kad dėvėdamas džiaugtųsi ir spinduliuotų gerą energiją .
- Lina, trys maži vaikai, naujas verslas, kaip Jūs viską suspėjate?
- Net nežinau. Padeda vyras, turim puikią auklę. Žinoma, laiko prisėsti ne visada turiu. Visas mano gyvenimas šiuo metu – bėgime. Bet tai man patinka. Mano visos dienos suplanuotos minučių tikslumu. O kai taip susiplanuoji, viskas puikiai dėliojasi.
- O savaitgaliais dirbate?
- Savaitgalis – griežtai skirtas šeimai. Savaitgalį mes stengiamės kažkur išvažiuoti, pabūti gamtoje, einame į kiną, važiuojame į baseiną. Beje, savaitgaliais ir vakarais po darbų, namuose griežtai nejungiu kompiuterio.
- Kokias vertybes stengiatės įdiegti savo vaikams?
- Didžiausia mūsų šeimos vertybė ir yra pati šeima. Mes mokome vaikus vertinti ir palaikyti vienas kitą. Kitas labai svarbus dalykas – vertinti ir mylėti save. Kai žmogus myli save, jį myli ir kiti. Taip pat svarbu, kad vaikai būtų sąžiningi, mokytųsi. Aš esu įsitikinusi, kad vaikai puikiai seka mūsų visų pavyzdžiu ir gyvena taip, kaip mes jiems parodome. Galime pasakoti ir kalbėti ką norime, bet jei elgsimės priešingai nei kalbame, iš to nebus jokios naudos.
Ačiū už pokalbį!
Linos kurtų drabužių įsigyti galima čia facebook.com/LizaSvajos.
Nuotraukos iš asmeninio archyvo, RB Moments ir vidunofoto.lt
Teksto autorė - Svajūnė Marcinkevičienė
labai labai grazus ir nuostabus rubeliai 😉