Pasiutėlės Urtės dienoraštis: "puoduko" reikalai ir kitos pramogos

Ši savaitė kupina smagių įvykių.

Vienas iš jų - draugystė su "puoduku". Jau ketvirta diena, kai atsisėdus, mažoji greit atlieka mažą reikaliuką ir laiminga nusišypso :) Didyjį reikalą kol kas pavyko tik kartą, o štai mažieji pavyksta kaskart. Na žinoma, tai labiau "gaudymas", nes Urtė pati nesiprašo, bet puodukas jai patinka, o kai atsisėdimas dar ir sėkmingas, džiaugsmo būna daug. Tad tik atskėlus, prieš miegą, prieš lauką ir po jo sėdam ant puoduko :)

Šią savaitę įvyko ir antras susitikimas su Seniu šalčiu. Žinoma, Urtęė vėl šoko, ėjo artyn prie Senio šalčio, bet kai tik ją yžkalbindavo, greit sprukdavo pas mane :) Svarbiausia, kad dovanėlių gavo :)

Nors orai nedžiugina, bet aplankėme Kauno eglutę. Brolis grojo pianinu

O Urtė suposi ant didžiojo supamo arkliuko. Labai patiko, nukėlėme su didžiulėm ašaromis.

O šiaip siaučia mažoji namie iki negalėjimo. 

Tai aukštakulniais mamos apsiauna (taip taip, ne tik išsiima, bet ir koją įkiša, būtent aukštakulnius).

Tai tėčiui saulėgtąžų lukštus padeda tvarkyti :D

Tad taip smagiai mes ir laukiam Kalėdų. 

Teisingumo dėlei reiktų prisipažinti, kad nors eglutė ir liko svetainėje, bet žaisliukai sukabinti viršutinėje eglutės dalyje :D O tėtukas jau grasina išnešti ją į lauką :D