Ši mūsų savaitė buvo tokia šventinė. Pradedant senelio 60-tuoju jubiliejumi, baigiant Vėlinėmis.
Žinoma, su šauniu kaimynu būriu paminėjome kaip ir kasmet Helovyną. Mums ši šventė patinka. Pagrindinis akcentas - moliūgų skaptavimas ir pjaustymas.
Jei pernai Urtei ši šventė nekėlė jokių emocijų, tai šiemet bandė prisidėti prie moliūgų apipiešimo ir gražinimo. Taip pat su didesniais vaikais noriai čiupinėjo "numirėlių akis ir smegenis" :) Ši šventė niekaip nepraeina be žaidimų vaikams ir saldainių lobių paieškų. Ir žinoma, dekoracijų kūrimo iki šventės. Šiemet moliūgai išskabtuoti, saldainių privalgyta, šventė užskaityta.
Kas be ko, būtinai kitomis dienomis aplankome artimųjų kapus. Važiuojame pradėjus temti, kad matytųsi plevenančios liepsnelės tamsoje. Man tas vakarinis vaizdas taip ramina ir skatina susikaupti bei niekur neskubėti...
Beje, "soskytės" reikalai taip lengvai ir užsibaigė. Įsitikinome tuo, kai būnant svečiuose panašaus amžiaus berniukas vaikščiojo įsikandęs čiulptuką, bet Urtė į čiulptuką niekaip nebereagavo, visiškai niekaip :) Smagu!
