Tiek daug kartų pravažiuojame pro Elektrėnus, kol vienąkart toptelėjo mintis užsukti prie marių. Ta spontaniška mintis išsukti iš kelio ir pasivaikščioti buvo labai teisinga.
Tąkart besibaigiančio pavasario saulė šildė, mėlynumas kerėjo, o pasivaikščiojimas visiškai pravalė mintis.
Pamatyti vaizdai taip pat džiugino.
Elektrėnų marios (1289,6 ha tvenkinys) sukurtos 1961- 1962 metais užtvenkus Strėvos upę šiluminės elektrinės reikmėms. Po vandeniu atsidūrė Perkūnkiemio, Anykštų, Lekavičių, Raistinės, Šarkinės ir kiti kaimai, iš kurių buvo perkelta virš 140 sodybų. Taip pat buvo paskandinti aštuoni ežerai ir ežerėliai, senosios salos.
Pasivaikščiojimas krantine yra patogus ir mėgstamas vietinių gyventojų, matyt ir miesto svečių. Iš tolėliau galime pamatyti baltuojančius Elektrėnų ledo rūmus.
Šie gražuoliai vandens dviračiai delfinai pasiruošę laukia pramogautojų.
Galbūt bus veikianti ir ši vandens čiuožykla.
Toliau matyti jau pontoninis tiltas.
Smagu juo praeiti, pasedėti ant tų suolų ar gultų žvelgiant į marias ir pajausti lyg marios tave siūbuoja. Dar pamaniau kad tas gultas labai patogi knygų skaitymo vieta.
Horizonte vis dar matyti Elektrinės gigantiškieji kaminai. Vis dar, nes jie po truputį ardomi.
Kaipgi vandens telkinys be žvejų? Tąkart matėme vieną vienintelį žveją. Tikiuosi žvejyba jam buvo sėkminga.
Dar prie marių yra tinklinio aikštelė, taip pat kelios vaikų žaidimo aikštelės. Manau jog vasarą čia būna labai daug pramogautojų. Juolab marias pamėgę yra ir burlentininkai. Telieka sulaukti šiltų vasariškų orų.
