Šįmet mums labai sumažėjo laisvų vakarų. Matyt todėl, kad esame jau ne pradinukai. Bet ne apie vargus ir nesėkmes nutariau rašyti...
Užmačiau interneto platybėse renginį, kurio pradžia 18 val. Pamaniau, kad mums netinka, bet netyčia dukrelė užmatė, kai žiūrinėju sapnų gaudykles ir pradėjo maldauti "kažką padaryti, kad galėtume nueiti". Kaip tą kažką gali padaryti, jei būrelis baigiasi 18.30 val. ir dar reikia nuvykti iš taško A iki taško B?
Užsiregistruoju begalvodama, kad gal būrelio netyčia nebus (taip nebūna) ar dar... Organizatoriams pranešu, kad vėluosime 30 min. (optimistė).
Ateina minėta data. Visi būreliai yra. Tad vėluojame. Nuvykstame 50 minučių vėliau (ach, tie kamščiai....). Priima, bet jau matome, kad "kreivai" į mus visi žiūri...nes dauguma į pabaigą, o mes dar net nepradėjome.
Tad skubame...
Mama skuba.
Vaikas skuba.
Dukrelė net ant grindų įsitaiso (kaip namie).
Va, va tuoj pabaigsime.
Išeiname ne pirmos, bet ir ne paskutinės.
Štai koks grožis mūsų namučiuose.
Dar vakare galėsime pagrąžinti tinkliuką.
Matote? Net mama pasidarė :)
Išduosiu paslaptį, kad tėtis irgi panoro lankytis tokiose dirbtuvėlėse, nes šį vakarą buvo net 2 tėčiai. Tai tėtis žadėjo pirmas atvažiuoti (laiku) ir pradėti darbuotis be mūsų, o mes atvažiuotume pavėlavusios ir gal dalis darbų būtų jau už mus padaryta?
Nu kaip visada jūs energingos ir šaunios?