Kadangi, prapjovus nemenką moliūgą, tenka ilgokai juo ,,džiaugtis", o sunaudoti norisi visą, kol nesugedo, o senieji receptai išsenka, pabosta... vaikai pradeda skųstis, kad vėl moliūgas... tada ieškom kažko naujo, o dar geriau tokio, kad vaikai nė neįtartų, kad tame valgyje yra tas didelis geltonas ir pabodęs :). Šį kartą pasidalinome moliūgą perpus, bet tos pusės užteko beveik porai savaičių :). O kai jau moliūgo patiekalai pabodo, išbandėme spurgytes su moliūgu.
Puodelis moliūgų tyrės (pavirtas ir sutrintas blenderiu moliūgas),
1 kiaušinis,
3 su kaupu šaukštai ar daugiau cukraus,
apie 600g miltų,
15g mielių (sausų mažiau)
truputį tarkuotų citrinos žievelių,
Žiupsnelis druskos,
Šlakelis degtinės ar spirito (kad nebūtų labai riebios),
Aliejaus virimui,
Cukraus pudros pabarstymui.
Mieles ištirpdyti cukruje. Supilti moliūgų tyrę, spiritą ar degtinę, šaukštą aliejaus, įmušti kiaušinį, įberti žiupsnelį druskos, tarkuotų citrinos žievelių, išmaišyti. Tada palaipsniui pilti miltus. Tešla neturi būti labai kieta, gali truputį lipti prie rankų. Išminkius, palikti šiltai, kad pakiltų. 
Kai pakils, darome nedideles spurgytes. Stengiuos nenaudoti miltų darydama, nes paskui aliejuje kepant atsiranda nemažai degėsių. Jei tik įmanoma, galima vos vos pasitepti aliejumi, tik kiek sunkiau tada sekasi daryti rutuliukus.
Galima palikti šiek tiek pakilti spurgytes, bet galima dėti ir iš karto į gerai įkaitintą aliejų (aliejaus užtenka tiek, kad apsemtų iki pusės). Nepamiršti, kad kepdamos jos plečiasi, tad reikia palikti vietos tam plėtimuisi, nepridėti per daug. Kepant vartyti, jei neapsiverčia pačios.
Kepti ne ant labai didelės kaitros, nes labai greitai paruduoja (gali neiškepti vidus). Iškepus, išimti, kiek atvėsinti ir perkėlus į kitą lėkštę (nes nubėga kažkiek riebalų), pabarstyti cukraus pudra.
Būna, aišku, ir skanesnių spurgų, nei šitos, bet mažieji ragautojai jas gerai įvertino, nė neįtardami, kad jose yra jau pabodusio MOLIŪGO :).
