Supermaistas mūsų namuose!!!

Besimėgaujant vis šiltėjančia saule visi anksčiau ar vėliau susimąstome apie vasarą. Juk visi skaičiuojame griaustinius, kad galėtume šokti į ežerus, upes, dėliojame atostgų planus, išvykas su draugais, šeimomis. Nejučia susimąstome, ką šiemet galėtume naujo pasigaminti, paragauti, nustebinti ne tik kitus, bet ir save.

Pasauliniame kontekste maisto tendencijos vis garsiau skelbia apie patiekalų sezoniškumą, didelis dėmesys kreipiamas mūsų gyvenamojoje teritorijoje augantiems augalams, daržovėms, vaisiams. Beje, svarbu ne tik vieta, bet ir laikas – svarbu natūralus ir įprastas auginimo metas...kad valgytume tai, ką siūlo mums gamta.

Kadangi vasara mums dovanoja ne tik vaisių, daržovių derlių, bet atkreipkime dėmesį į uogas, kurios šiais metais įvardijamos kaip supermaistas pasauliniame kontekste. Skirkime dėmesį pačioms populiariausioms, bet pasirodo, kad tikrai ne viską apie jas žinome.

Pačios vasariškiausios ir net galvojant apie jas galime užuosti jų kvapą – braškės. Tai viena populiariausių vasaros uogų, dar vadinama Fragaria, kurios rūšių pasaulyje suskaičiuojama daugiau nei dešimt. Visos jos skiriasi skoniu, dydžiu, tekstūra, tačiau visos uogos primena širdelės formą, skaisčiai raudonos spalvos ir apsiaustos geltonų sėklyčių apsiaustu. Šių geltonų strazdanėlių ant uogos paviršiaus suskaučiuojama apie du šimtus. Labai įdomus faktas, kad braškės yra šiek tiek netikra uoga, nes jos sėklytės yra jos paviršiuje, tuo jos skiraisi nuo uogų kaip mėlynės ar vynuogės. Braškių istorija siekia romėnų laikus, jų rūšių būta įvairių, nes naudotos skirtingos augalų kryžminimo technikos, o aštuonioliktojo amžiaus pradžioje pastebėta, kad braškių dydis,  smarkiai skiriasi Pietų Amerikoje ir Europoje. Nuspręsta paeksperimentuoti, uogų atvežta į tuometinę Prancūziją ir rezultate – turime dideles, sultingas, saldžias uogas, kurios Europoje itin populiarios.

Kalbant apie uogų savybes, braškės ypatingos vitamino C  gausa, jose gausu geležies, magnio, kalio. Jose gausu flavanoidų, kurie ir suteikia uogoms raudoną spalvą. Braškės nuo seno naudotos kaip vaistas medicinoje, jomis malšindavo pilvo skausmus, balindavo dantis ir jomis gydydavo sudirgusią odą. Skaidulos ir fruktozė netgi padeda reguliuoti cukraus lygį kraujyje.

Braškių panaudojimo būdų itin daug: jas galime valgyti šviežias, virtas, iš jų gaminti uogienes, gerti arbatą, naudoti kaip salotų sudedamąsias dalis, gaminti desertus, ledus, pudingus. Išlaisvinkime fantaziją ir šią vasarą virkime braškių sirupą, gaminkime koktelius, jomis puoškime nekeptus sūrio pyragus, gardinkime pusryčių dribsnius, virkime uogienes, kepkime jas griliuje, apšlakstytas rudojo cukraus ir balzamiko mišiniu, kepkime vaisines picas, įdarykime madinguosius keksiukus, gardinkime sangriją, pieniškus kokteilius ir...aišku gaminkime veido kaukes ir jomis gaivinkime odą.

Avietė – vienmetis arba dvimetis augalas, augantis ne tik miškuose, bet ir namų sąlygomis. Avietės skirstomos į namines ir laukines. Ši uoga ypatinga tuo, kad gali augti praktiškai bet kur, kur yra pakankamai šviesos. Avietės auginamos Europoje, Šiaurės Amerikoje, Azijoje. Avietėse gausu skaidulų, fosforo, seleno, vitamino C, antioksidantų, tačiau norint gauti šių medžiagų kuo daugiau, turime jas valgyti šviežas, neapdorotas termiškai. Pasaulyje aviečių sutinkama daugiau nei 200 rūšių.

Avietės, nustebsite, būna ne tik raudonos spalvos, bet ir rožinės, auksinės arba juodosios. Pačios saldžiausios avietės yra aukso spalvos. Paminint sveikąsias aviečių savybes, svarbu išskirti, kad jose nėra riebalų, cholesterolio, jose mažai kalorijų, jos mažina kraujo spaudimą, gerina žmogaus sąnarių veiklą.

Jau minėjome, kad avietės yra pačios vertingiausios, kai jas valgome ką tik nuskintas. Tačiau gausu įvairių būdų, kaip jas galime panaudoti mūsų vasaros patiekaluose: gaminkime padažus, kurie tinka tiek desertams, tiek prie paukštienos patiekalų, jomis puoškime salotas, sausus pusryčius, jogurtą, ledus, avietėmis įdarykime pyragą, sausainius, duoną, keksiukus, o galiausiai – įmeskime į gaivinantį punšą ar naminį limonadą. Verta paminėti nuostabius derinius su avietėmis: migdolai, vanilė, bananai, rikota, apelsinai, kriaušės, šokoladas, bazilikas, vištiena, citrina. Kviečiame išbandyti ir paragauti !

Ne tik raudonis puošia vasarą, net ir mėlynosios vasaros karalienės – mėlynės. Mėlynės auga šaltojo klimato juostose – Šiaurės Amerikoje, Europoje, Rusijoje, Naujojoje Zelandijoje, kur gausu rūgščių dirvožemių. Mėlynės – uogos,  kurios nuo seno turi gydomųjų galių, plačiai naudojamos Bulgarijoje, Lenkioje, Austrijoje ir Prancūzijoje.

Mėlynėse gausu gliukozės, laktozės, fruktozės, raugintų ir dažomųjų medžiagų, daug mineralų kaip geležis,varis, magnis, fosforas, chromas. Iš kitų uogų mėlynės išsiskiria mangano gausa. Jei jau prakalbome apie gydomąsias savybes – mėlynės slopina uždegimus, gerina viršikinimą, inkstų veiklą, mažina cukraus kiekį kraujyje, tačiau dėl jų vartojimo reikia būti atsargiems ir nepadauginti. Kaip žinia, gamtos vaistai turi būti vartojami saikingai.

Norime paminėti keletą įdomybių apie mėlynes. Mėlynės gerina atmintį, nes jos naikina toksiškus proteinus, kurie gaminas smegenyse. Taip pat, nsekubėkite plauti mėlynių, nes „ūkanotos“ mėlynosios uogos yra pačios tikriausios savo spalvos. Jos atrodo tarsi su plonu dulkių sluoksniu.

Mėlynės priskiriamos prie Supermaisto, skatinama ku duagiau jo valgyti neapdoroto, tačiau verta išbandyti jas pusryčiaujant, ruošiant desertus, salotas, picas. Paminėsime keletą derinių kaip sūrio ir mėlynių pica, mėlynių gaspačo su citirina ir mėtomis, mėlynių ir persikų salsa prie Brie sūrio, mėlynių blyneliai su karamelizuotais bananais, mįlynių ir cukinijų keksiukus, mėlynių ir ananasų mochito, mėlynių ir sangrijos limonadą. Skanaus karališko mėlynumo !

Pabaigoje norėtume skirti dėmesį paslaptingiausiai uogai, kuri žavi ne  tik išvaizda, tvirtumu, bet ir ypatingu skoniu. Pristatome paslaptingąją gervuogę, kuri auginama nuo Antikos laikų, išvesta nesuskaičiuojama gausybė rūšių. Dažniausiai šios uogos auginamos Vakarų Europoje, Amerikoje, miškingose ir drėgnose vietose, tačiau bijo šalčio.

Gervuogės nuo seno itin vertinamos savo tiek maistinėmis, tiek vaistinėmis savybėmis. Gervuogėse gausu kalio, vario, mangano, vitaminų C, B, A. Gervuogių tamsiai mėlyna spalva – ženklas, kad ši uoga turi daugiausia antioksidantų iš kitų vaisių ir uogų. Valgant jų galima išvengti širdies ligų. Medicinoje gervuogės gelsbti norint sustiprinti organizmo funkcijas, nuraminti, slopina karščiavimą, troškulį, gelbsti nuo nemigos, depresijos, dirglumo. Gervuogė naudota dažniausiai kaip nuoviro sudedamoji dalis, tačiau uogos vartojamos ir šviežios, ir džiovintos, vytintos.

Kadangi gervuogė nėra dažnas svečias mūsų virtuvėje, siūlome paragauti gervuogių padažo su lašiša, pasigaminti braškių ir gervuogių uogienės, pagardinti jomis varškės ar sūrio pyragą, pasigaminti gervuogių musą, įmaišyti į ledus. Sudominome? O gal...vasariško alaus ar alaus ir džino kokteilio su gervuogėmis? Skonis ypatingas ir nuostabiai gaivus.