Svarbu išmokti džiaugtis kiekviena akimirka kartu

Sveiki. Darniems poroms santykiams niekada nebus vieningų patarimų ar taisyklių, kaip juos išsaugoti, tačiau bent dalelė visuomet sutampa.

 

Manau, svarbiausia mylėti žmogų, bet nepamiršti, kad metams bėgant meilės pabrėžtumas išlieka toks pat svarbus, kaip ir draugystės pradžioje, juk kiekvienas nori būtų mylimas ir tai girdėti, taip?

 

Tad laikausi nuomonės, kad visuomet iš širdies pasakytas, nuoširdus žodelis „myliu“ gali tapti puikia dienos pradžia, net jei už lango siaučia vėjai, sniegas ar lietus. Šiltas apkabinimas, palinkėjimas sėkmės darbuose, o po jų paklausimas, kaip tu jautiesi, kaip sekėsi – supratingos antrosiosios pusės bruožas. Tad...

 

Sapnais, mintimis ir svajomis

 

Kaip gera mintyse bučiuoti tavo akis

Ir jausti kaip širdys susilieja it Nemunas ir Neris...

It žuvėdrai virš jūros paliesti tavo veidą svajomis

Kaip gera mintyse bučiuoti tavo akis

Paminti utopiją, pakliūti į širdies tavos meilei skirtą užutekį,

Sparnuotais sapnais į tavo meilę it Everestą įkopti!

Kaip gera mintyse bučiuoti tavo akis

Ir jausti kaip širdys susilieja it Nemunas ir Neris.

 

 

 

 

 

1.Būkime nuoširdūs. Net ir nekaltas melas ar tiesos nesakymas, menkniekių nutylėjimas vėliau gali virsti uraganiniu vėju, kuris net ir darniausios poros santykiuose gali įskelti nesantaikos kibirkštį ir tą menkniekį paversti nutylėta paslaptimi.

 

Tad visuomet būti nuoširdžiam ir pasakyti, „kas tuo metu ant širdies guli“, visuomet bus į naudą, tai siejama ir su išsikalbėjimu, juk antroji pusė – ne tik meilės, aistros objektas, bet ir tavo gyvenimo draugas, su kuriuo juk jautiesi geriausiai, nori praleisti visą gyvenimą, tad jei išsirinkai savo antrąją puselę, vadinasi, jai turi būti nuoširdus, išsikalbėti, taip parodydamas kokia ji tau brangi. Žinoma, jei esate be galo giminingos sielos, nuoširdumas – įprasta jausmų išraiška, tačiau neretai partneriai būna ne tik skirtingų pažiūrų, bet ir temperamento, kuris dažnai užgožia proto balsą. Tad visuomet reikia nuoširdžiai kalbėtis laiku ir niekada nekils kibirkščių.

 

 

2.Būkime atlaidūs. Aš rašau iš savos pozicijos, juk metus po vestuvių dažnai skrajojame padebesiais, akys spindi meile, mylime kiekvieną brangiųjų žvilgsnįir gerąsias savybes. Visgi rutina, išlendantys nelabieji „trūkumai“ dažnai nutraukia „įsimylėjusių rožinius akinius“ ir priverčia atsidurti realybėje. Tad kai tik pajuntame, kad „tas ar anas“ antrosios pusės bruožas tampa erzelio ar pykčio „kabliuku“, sustokime, ir pagalvokime, už ką šį žmogų pamilau, kas jame man patinka.

 

O galvoti, kad ydų nėra – naivu, tad reikia žinoti, kad su jomis reikia „susigyventi“ ir suprasti, kad kiekvienas esame asmenybėmis ir turime derintis tarpusavyje. Nepamirškime, kad ir mes nesame tobuli, idealūs, tad ir kituose neverta to ieškoti. Verčiau kaskart kylant norui kažką „prikišti“ antrajai pusei, prisiminkime, kad ir mūsų ydos gali padyti akis, ir būti atlaidesnėms.

 

 

3.Būkim kūrybingi. Gyvenimiška rutina ir kasdienybė gali užgesinti net ir tauriausius jausmus ir paversti juos prisirišimu. Ach, juk kaip gera prisiminti romantiškas draugystės akimirkas, juk taip? O kas pasikeitė po vestuvių, paklausčiau. Jei atsakytumėt, kad beveik niekas, drįsčiau teigti, kad esate vieni iš tų retųjų atvejų, ir galbūt žiloje senatvėje priminsite tuos jaunus įsimylėjėlius romantiškame fone.

 

O jei visgi sakysite, kad pasikeitė daug kas, vadinasi, reikia kažką keisti. Juk meilę, aistrą būtina palaikyti. Romantika banalu, bet tai varikliukas, kuris gali padėti vienas kitą atrasti iš naujo, o gal priminti, už ką pamilote savo antrąją pusę, priversti šypsotis akimis kaip kadais. Niekada neverta palikti antrosios pusės „už borto“ pagausėjus šeimai, leisti užgesti ugniai.

 

Mama ir žmona suderinama, juk tai ta pati MOTERIS, kuri tiesiog įgavo naujų pareigų, o vyras ir tėtis – lygiai taip pat. Niekuomet negalima pamiršti savęs, savo norų ir jausmų, susikurti bent truputėlį romantikos, aistros ir nenustoti stebinti...taip, būtent, net jei to nedarėte anksčiau, antrosios pusės nustebinimas gali virsti „antra meilės banga“ ir taip meilės židinys niekuomet neges. Nes manymas, jog tu jau mano ir nieko daryti nebereikia – yra klaidingas.

 

Reikia stengtis kiekvieną dieną, juk meilė savotiškai yra darbas, atsakingas ir kruopštus, kiek į jį įdedame savęs – tiek mėgaujamės ir gauname atgal.

 

 

4.Būkime pagarbūs. Kaip iki tol, kol buvote kartu, turėjote tik savo draugų ratą, ir tik savo pomėgius, ir tik sau skirtą laiką, taip ir gyvenant kartu negalima išsižadėti savo pomėgių. Atotrūkis vienas nuo kito, pokalbis su gerais draugais, smagus hobis padeda atgauti jėgas. Ir žinoma, šaunu, jei turite bendrų pomėgių.

 

Negalima būti egoistiškiems ir neleisti antrajai pusei mėgautis tuo, kuo gyveno anksčiau, tai pernelyg savininkiška ir galiausiai antroji pusė gali nustoti būti linksma, energinga. Leiskime sau ir savo antrajai pusei gyventi ir turėti savąjį AŠ pasaulį, kuriame tik pats esu sau šeimininkas.

 

 

5.Dalinkimės laime, meile ir vargais. Šeimos modelis, kai vyras yra galva, o moteris - kaklas, tebegyvuoja ir dabar. Kaip bebūtų, visus reikalus reikia spręsti drauge, nepalikti antrosios pusės nuošalyje ir viską daryti pačiam. Net jei tai vaiko auklėjimas, visuomet reikia rasti kompromisą, ir netaikyti kitų modelių, o susikurti savo šeimos tokį, kuris tiktų abiems partneriams. Taip ir su svarbiais sprendimais – juk dvi galvos geriau nei viena, tad viską reikia spręsti kartu.

 

 

6.Būti šalia, kai to reikia. Niekada nepalikim savo antrosios pusės neviltyje, neleiskim užsidaryti su savo problemomis viduje, visuomet palaikykime, kai kas nors nenusisekė, ar užklupo gyvenimo rykštės atsiųstos nesėkmės. Palaikymas, pagalba atsitiesiant yra neįkainojama ir suartina dar labiau.

 

 

 

 

7.Pasitikėti vienas kitu. Pasitikėjimas yra tvirtų santykių pamatas, nes jei bent menkas nepasitikėjimo jausmas gadina santykius, jie laikui bėgant ims byrėti, nuolatinis kontroliavimas ar perdėtas pavydumas – it aštrus pipiras meduje. Tad verčiau pasitikėti ir tikėti – tai tvirtos meilės bruožas.

 

 

8.Duoti „spyrį“, kai to reikia. Gal pažodžiui ir skamba juokingai, tačiau tai reiškia, jog visuomet matant, kad antrajai pusei trūksta paspirties imtis kažko naujo, ar galų gale pradėti kažką nuo nulio, ar ieškoti naujų išeičių, imkim ir duokim tą spyrį gerąją prasme, tai ir pasitikėjimo ir palaikymo bruožas.

 

 

9. Rūpinkimės. Nebūkim egoistais ir netenkinkim tik savo norų, vaikų. Nebūkim tos, kurios tik laukia, kada bus suprastos, išgirstos. Visuomet rūpinkimės ir savo antrųjų pusių poreikiais, tai ir meilės, ir supratingumo bruožas, net jei tai viso labo naujo kaklaraiščio poreikis, tai rūpesčio išraiška, vadinasi – mes žinome, ko jam reikia ir be žodžių, mes jį pažįstam, ir jo poreikius.

 

 

10. Nesikeiskim. Meilė, seksas, žavesys, moteriškumas – viskas viename. Meilė, vyriškumas – taip pat. Tad nesikeiskim ir nebandykim pakeisti antrosios pusės, juk dėl to, kokia ji yra, ir pamilome...Būtent tai labai svarbu. Neretai po ilgesnio gyvenimo kartu girdima frazė „tu pasikeitei“ anaiptol, nereiškia, kad į gerąją pusę. Brrr.

 

Šios frazės nekenčiu ir stengsiuosi, kad jos neišgirsčiau, deja, tikrai, anot manojo, buvau linksmesnė, meilesnė. Tad paskaičius aukščiau, ką rašiau, darau išvadą, kad šie vyro žodžiai ir lėmė mūsų buvimą kartu, dabar tarsi iš naujo atrandame vienas kitą, nes aš IŠGIRDAU, ĮSIKLAUSIAU, SUPRATAU ir padariau IŠVADAS, jis taip pat.

 

Juk nereikia tapti tuo, kuo niekada nenorėjai tapti, paniurusia, nepatenkinta. Verčiau kiekviename dalyke ieškoti šviesulių ir džiaugtis buvimu kartu bei gyvenimu kartu.

 

 

Šerkšnas

 

Pilnaties tyloj spindi šerkšno nubučiuoti medžiai

O maną širdį plukdo sužvarbę upių ledokšniai

Po kojomis girgžda kadais mūsų išmintas takas,

Pilnaties tyloj spindi šerkšno nubučiuoti medžiai.

Ir taip, kaip tuomet nejučia mano ranka tiesiasi tavajai,

Mano širdį paguosdami paliečia tik mūsų juoko aidai...

Pilnaties tyloj spindi šerkšno nubučiuoti medžiai

O maną širdį plukdo sužvarbę upių ledokšniai

 

 

Esu dėkinga savo vyrui, kad jis sarkastišką melancholikę vėžio kiaute privertė į pasaulį pažvelgti kitomis akimis, išlieti jausmus. Džiaugiuosi, kad visuomet mane palaiko, ko besiimčiau, žinau, kad turėsiu pritarimą, būdama su juo galiu tobulėti. O jis lig šiolei mane vadina gražiausiais epitetais, nes aš sugebėjau suprasti jo dvynio prigimtį, ir prie „oro permainų“ prisitaikyti, tad jis niekada neliks nesuprastas.

 

Ir, dabar pagalvojus, kyla šypsena, nes iki šiol jis sugeba mane prajuokinti, nustebinti ir be žodžių suprasti, kai mato, jog man reikia atsipalaiduoti, lygiai taip ir aš matau, ko jam reikia, ir stengiuosi, kad jis būtų laimingas.

 

Tai žmogus, su kuriuo būdama jaučiuosi saugi, ir vertinu jo pastangas, nes jo dėka galiu siekti savo siekių gyvenime. Rūpestingas, visuomet mus su sūnumi laikantis prioritetu savo gyvenime. Žinoma, kiekviena nauja diena primena, kad dar yra kur tobulėti, mokytis ir džiaugtis.

 

Roberta

 

 

 Valentino dienos konkursas "JIS ir JI": antroji užduotis

Dešimt patarimų, kaip išsaugoti darnius tarpusavio santykius

 

Pagrindinis prizas - abonementas šeimoms į sporto klubą "Gemma"!

Bistryčios g.13, Antakalnyje – GEMMA reabilitacijos centras

www.gemma.lt

 

Kiekvieną savaitę rinksime po vieną laimėtoją, kuriai prizus įsteigė

www.ulus.lt
http://www.facebook.com/ulusdecorating

 

Savaitės prizas – pasirinkta medžiaginė raidė Jūsų namų ar biuro interjerui!