Šviesos vainikas

Advento pavadinimas yra kilęs iš lotyniško žodžio adventus, reiškiančio atvykimą. Krikščioniškame pasaulyje tai Jėzaus Kristaus atvykimas. Nors tyrėjai negali tiksliai pasakyti, kada buvo pradėta laikytis advento, yra žinoma, kad vienuoliai jau nuo 5 amžiaus užsiiminėjo pasninku tris kartus per savaitę kiekvieną lapkritį. Tai buvo daroma ruošiantis Kalėdoms ir Trijų karalių dienai, kai buvo krikštijami nauji krikščionys. Panašiai kaip ir gavėnia, kada pasninkaujama ir meldžiamasi 40 dienų prieš Šv. Velykas, adventas skatina krikščionis pasninkauti ir tokiu būdu skirti daugiau dėmesio atgailavimui ir maldai.

Advento vainikas pirmą kartą buvo uždegtas XIX a. Hamburgo uosta­miestyje. Mieste buvo daug našlaičių vaikų, kurie neturėjo namų, elgetavo ir mie­gojo gatvėse. Jaunas evangelikų bažnyčios pastorius Johannas Heinrichas Wichernas pradėjo iš gatvės rinkti vaikus, suteikė jiems pastogę ir maisto. Jis rūpinosi, kad vaikai įgytų profesiją: vieni tapo batsiuviais, kiti – dailininkais, sodinin­kais, siuvėjais… Jie nustojo elgetauti ir išmoko užsidirbti pragyvenimui. Advento vainikas yra apskritimo formos. Apskritimas nuo senų laikų yra amžinumo ir vienybės ženklas, taip pat reiškiantis niekada negęstančią saulę ir jos metinį ciklą. Keturios žvakės reiškia keturias Advento savaites.

• Pirmoji žvakė vadinama Pranašo arba Vilties žvake,

• Antroji – Betliejaus arba visiems skirto išganymo žvake,

• Trečioji – Piemenų arba džiaugsmo žvake,

• Ketvirtoji – Angelų arba meilės žvake.

Šiais laikais adventinio vainiko pynimo tradicijos jau ganėtinai pakitusios, kaip ir pats vainikas. Dabar namais puošiami pačiais įvairiausiais ir ne tik iš eglišakių gamintais vainikais.
Vieną tokį, pasigaminome i rmes. Tiesa, šiai smetais laikėmės nuostatos "mažiau pirkti, daugiau gaminti". Vainikas turi minimaliai pirktų elementų, visą kitą surinkta pačių rankomis.
Vainikui naudojome štai tokią minimalią krūvelę elementų.
Vainiko pagrindas - natūralios medžiagos, šiaudai.
Vasarą buvome prisirinkę įvairaus dydžio ir rūšies konkorėžių. Didžiausius ir išvaizdžiausius nupurškėme sidabriniais dažais. Kaimynės po langais augintos sudžiovintos hortenzijos žiedų šakelės taip pat puikiai pravertė.
Karštais klijais klijavau konkorėžius derindama vieną prie kito
Kaip spalvinį akcentą, taip pat derinau ir sidabrinius konkorėžius ir hortenijų šakeles. Kaip žiemišką akcentą panaudojome stiklo snaigutes:
https://www.aliexpress.com/item/32842102154.html?spm=a2g0s.9042311.0.0.27424c4dzc1AVE
Manau jos išties pagyvino vainiką ir suteikė jam spindesio, žiemiškumo.
Likusias vainiko "plikas" vieteles nupurškiau sidabriniu purškikliu, nes šiaudų spalva man čia kažkodėl nederėjo. Štai ir rezultatas:
Žvakelės bus statomos į vainiko vidurį, kad maži pirštukai nepačiuptų :)