Ar esate girdėję apie tokį dalyką kaip Tėvų linija? Tai psichologinė pagalba telefonu tėvams. Kartais juk iš tiesų nežinome ką daryti. Kartais patarimo reikia čia ir dabar. Kartais neužtenka pasikalbėti su mama ar drauge. Kartais reikia tiesiog kitokio žvilgsnio.
Paskaičiau MK straipsnį "Ką daryti, kai vaikas visiškai neklauso?" ir nutariau pasidalinti savo patirtimi. Esu ir aš pasijautusi visiškai beviltiškai, o kaip kitaip, kai augini du aktyvius jautrius berniukus, kurie yra tikri emocijų fontanai. Su mažuoju dar pavyksta susitarti, nes ramesnis iš prigimties, bet mano dičkis.. ach mano dičkis. Apie jį galėčiau romanus rašyti :) Taigi, kartą atostogaudamas pas močiutę labai negražiais žodžiais išvadino savo jaunesnį pusbrolį. Man papasakojo močiutė, pati nei mačiau, nei girdėjau. Kaip man reikėjo elgtis? Paskambinus pabarti dičkį? Faktas, kad jis man nepasakos apie incidentą. O gal apsimesti, kad nieko nežinau? Pasakyti, kad žinau? Ar išsaugoti paslaptį? Nežinojau, kaip elgtis. Nutariau paskambinti į Tėvų liniją ir paklausti profesionalų pagalbos. Gavau patarimą ir sėkmingai juo pasinaudojau.
Šiuo savo patirties pasidalinimu noriu paskatinti ieškoti pagalbos, neužsidaryti savyje. Ne viską žinome, ne visada pasirenkame geriausią kelią. Gal ir tas patarimas nebus geriausias konkrečioje Jūsų situacijoje, bet tai bus kelias į pažinimą.
Drąsos keliaujant!
