Sveiki,
Pasistatę „Kalėdinį triušiukų miestelį“, kartu su vyresnėliu sūnumi Gediminu pasimėgaudami skaitėme antrąją Titės Miku knygą „Triušiukai ir žiema“.
Knygą skaitėme „pataupydami“, tik po vieną istoriją per vakarą, jaukiai įsitaisę su puodeliu kvapnios žolelių arbatos. Knyga labai miela, su spalvingomis ir žaismingomis triušiukų miestelio gyventojų nuotraukomis.
Vos atvertus antrąjį knygos puslapį radome Triušiukų miestelio planą, tai padėjo mums lengviau suprasti, kaip kur koks triušiukas gyvena bei geriau įsivaizduoti triušiukų gyvenimą. Nuostabu, kad knygoje mažajam skaitytojui suteikiama proga pačiam nuspalvinti ne tik triušiukų miestelio planą, bet daugelyje puslapių palikta nenuspalvotų iliustracijų. Tiesa, mes vis dar jas palikome baltas, laukiame kol mūsų mažasis brolis paūgės, ir spalvoti galės abu broliai.
Labai mielos ir šiltos, kupinos meilės, o kai kurios net labai linksmos ir juokingos, trumpos istorijos apie triušiukus pakelia nuotaiką. Jas skaityti buvo taip įdomu, kad vienos istorijos vakarui buvo kaip ir mažoka, bet laikėmės susitarimo skaityti po vieną istoriją, tad laukti kito vakaro buvo dar įdomiau! Ar žinote, kas yra seniai triušeniai? Mes taip!
Nesuklydau manydama, kad Gediminui ši knygelė labai patiks, nes jis didelis triušiukų gerbėjas, mano berniukas labai apsidžiaugė, kad knygoje buvo labai smagių istorijų su jo mylimiausiais triušiukais – siuvėju Silvestru bei kepėja Cikute!
Linkėjimai,
Loreta ir Gediminas,
