TOKIA MŪSŲ KASDIENYBĖ. Pėsčiųjų žygis virtęs rudeniniu pasivaikščiojimu.

Auksinio rudens gražiausios dienos prabėgo. Dienos tapo niūresnės, apniukusios…
Bet mes ir vėl leidžiamės į pėsčiųjų žygį. Ir bandome tame nublukusiame rudeniniame aukse įžvelgti ką nors gražaus.
Neįtikėtina, juk jau lapkritis, bet gamtoje dar tiek  daug gyvybingumo.
Na o tie grybai… Tartum gamtos pamoka, kurioje bandome atskirti valgomas tai grybas ar nuodingas. Net ir musmirės mums pasirodė itin patrauklios.


Šis žygis tai ketvirtoji kelionė “Knygnešių keliais”. Nes buvo organizuojamas visas ciklas žygių: žiemos, pavasario, vasaros ir rudens maršrutai. Nors buvo galima rinktis skirtingas kryptis ir trasas, mūsų pasirinktoji kaskart buvo šiek tiek panaši į ankstesniąją. Panaši vietove, bet ne gamtovaizdžiu, nes juk keliavome skirtingais metų laikais.
Šie žygiai daugiau savarankiškas judėjimas iš taško A į tašką B. Nes gavę žemėlapį ir vadovaudamiesi juo bei pažymėtu keliu turime pasiekti kelionės tikslą.


Žingsniuodami dairomės į visas puses ir džiaugiamės kiekvienu pastebėtu vaizdu.
Net ir paprasčiausią balą pasitaikiusią kelyje priimame su džiaugsmu, tai mūsų kliūčių ruožas.

Gyvenant mieste ir štai tokie sutikti pakeleiviai maloniai džiugina.

Ir gera žvelgti į  tokius rudenį žaliuojančius  laukus.

Ramunėlės lapkritį taip pat ne kasdieniškas vaizdas.

Nužygiavę 15 kilometrų, net patys nustebome, kad visą atstumą įveikėme net nepailsėję. Mums tai buvo tartum rudeninis pasivaikščiojimas.