Tradicijos nesukūrėme, bet apibendrinant visą projektą, tariame "norime antros serijos"

Štai ir pralėkė žaibo greičiu šio projekto savaitės. Kaip mums sekėsi atlikti paskutinę užduotį? Būsiu sąžininga sau, savo šeimai, savo skaitytojui ir atsakysiu, kad NEKAIP. Visų pirma norėjau, kad TRADICIJA būtų gaji ir gyvuotų ne tik projekto metu, bet ir artimiausius metus, gal dešimtmečius, o gal ir būtų perduodama iš kartos į kartą. Nes tikrai turime tradicijų, kurias siekia ne viena ir ne dvi kartos, tai : Velykos, Kalėdos, Vėlinės, Žolinės ir pan. Labiausiai matyt mūsų šeimos bus išpuoselėta Kalėdų laukimo periodas – adventas. Su vaiko gimimu atėjo daug naujovių, kurių ankščiau nebuvo. Viena iš tokių kaip Advento kalendorius. Pirmaisiais vaiko gyvenimo metais šį kalendorių aš dariau su tėtės pagalba, o dabar jau pats vaikas daro: sugalvoja koks bus pagrindas, kokios užduotėlės bei kokie siurpriziukai. Pvz. nesenai ėjome miškučiu ir radome lazdyno riešutėlių, tai vaikas pasidomėjo ar jie būtų tinkami Advento kalendoriui, vasaros metu pajūryje rinko kriaukleles Advento kalendoriaus užduotims. Ar gali būti nuostabiau? Kas dar mane labai stebina, kad vienerių metukų ir dviejų metukų vaiko atmintyje įsirėžė tam tikri fragmentai užduotėlių vykdymo eigos, kurią aš jau seniausiai pamiršau, o jas patvirtina tik fotografijos ir vedamas blogas. Džiaugiuosi ir didžiuojuosi. Tad turėdama tokią šaunią patirtį net ir nebandau dirbtinai sukurti kokią nors tradiciją, kuri pasibaigus šiam projektui būtų pamiršta. O dabar gal norėčiau akcentuoti, kad mažuose dalykuose slypi laimė, tad gal geriau lai būna daugiau akimirkų drauge: skaitymas knygos drauge, masažo darymas vienas kitam, galų gale net vaiko pagaminta kava neatstos milijonų ar milijardų. Ką MUMS davė šis projektas? Davė tikrai DAUG. Supratau, kad labai, labai daug laiko turiu su vaiku. Juk kelionė iki darželio, iki mokyklėlės ir vėliau iki namučių trunka vos ne tris valandas. Tuo metu galima ohoho kiek pabendrauti, aptarti su vaiku džiaugsmingas ir liūdnas akimirkas. Dar būna išeiginės, kuomet galima aplankyti įvairiausius šeimoms skirtus renginius. Projekto metu bandėme pritaikyti daugiau išradingumo tvarkantis, dirbant, bendraujant. Tuo pačiu sumažėjo bereikalingos trinties. Buvome „priversti“ skaityti-klausyti pasakų, daryti darbelius drauge ir žinoma PRAMOGAUTI.O juk dažniausiai būdavo pasiteisinimas: pavargau, neturiu laiko, neturiu sveikatos....na kažko Neturiu. Šis projektas mus išmokė mažiau vartoti to NE, tad šis pasiteisinimas turėjo būti išbrauktas iš mūsų poelgių žodyno. Jam dingus, atsirado ir noro, ir laiko, ir net pasakyčiau pailgėjo diena. Nors ir artėja šaltas sezonas, bet mums šilta, nes mes bandome DRAUGE įveikti tuos NE. Labai norėčiau tikėti ir MK palinkėti, kad tokie projektai TAPTŲ tradicija. Ši tradicija būtų ne tik įdomus projektas, bet ir naudingas mamai, tetei, o svarbiausia vaikui. Tad mūsų šeima šią savaitę nesukūrė jokios tradicijos, bet mes viliamės, kad šis projektas taps tradicija mums ir visam MK .