Trijų vaikų mama Žemyna atvirauja: ,,Visuomenės požiūris į daugiavaikes šeimas labai stereotipiškas"

30. Oct 2020, 23:47

Tikriausiai daugelis mamų jau pažįsta tinklaraščio ,,Mamos gyvenimas‘‘ autorę - Žemyną Treiderę. Be to ji dar ir trijų nuostabių vaikučių mama. Šiandien su Žemyna atvirai kalbamės - apie visuomenės požiūrį daugiavaikes šeimas, stereotipų laužymą, kūrybą bei keliones. Kviečiu ir Jus susipažinti su mūsų pašnekove.

Foto: Gerdos Ruzgienės

Žemyna, papasakokite kaip Jums kilo idėja pradėti rašyti tinklaraštį?

Tinklaraštį rašyti norėjau jau senai. Tokia mintis buvo kilusi susilaukus ir pirmojo vaiko, tačiau nesijaučiau galinti papasakoti ką nors gero ar naudingo. Plius nesu kažkokia ,,trendinė'' madinga mama, kuri gali pasigirti skoniu ar dar kažkuo, tad tinklaraščio idėjos atsisakiau. Besilaukdama trečiajį kartą, ėmiau vis labiau pastebėti kitų mamų aiškinimus besilaukiančioms ar šiaip mamos, ką daryti kaip daryti kaip elgtis ko galima ir ko negalima. Ir mane tiesiog suėmė pyktis, nes vos įsikabina vienos tiesos, kuri tiko jų vaikui ir toks jausmas, kad daugiau nesugeba priimti kitų nuomonių ar patirčių. Todėl nusprendžiau visgi dalintis savo trimis skirtingomis patirtimis.

Ir kodėl pasirinkote būtent tokį pavadinimą - ,,Mamos gyvenimas‘‘?

Nes būtent apie tai yra mano tinklaraštis. Apie motinystę ir visus jos gyvenimo aspektus, kurie susiję ne tik su vaikais, bet ir manimi kaip moterimi - mama.

Ar tinklaraštis skirtas tik mamoms?

Nemanau. Galbūt daug tekstų ir galima priskirti labiau mamoms, tačiau mano kuriami žaidimai ar įvairūs patarimai tikrai tinka ir tėčiams. Kiek žinau, mane seka ir net neturinčios vaikų. Matyt kiekvienam savo(šypsosi - red.past).

O kiek laiko jis jau gyvuoja?

Tinklaraščio pirmas įrašas ,,Facebook'' buvo 2019 metų kovo pabaigoje. Tačiau, kaip sakau tai buvo pradžia žaidimo neturint ką veikti. Rimčiau ėmiausi gegužės mėnesį, tai jau šiek tiek daugiau nei metai.

Niekada nebuvo kilusi mintis visko mesti?

Buvo ir ne kartą. Visi mes esame žmonės, todėl kai daliniesi kažkuo, kas yra naudinga, visada norisi sulaukti atgalinio ryšio. Žmonės visada nori, tiesiog rėkia, kad duotume naudingo turinio, tačiau nesupranta, kad ir mes norime išgirsti atgalios. Tai mums yra komentarai, širdelės ar įrašų pasidalijimai. Plius kartais norisi mesti, nes nesupranti kodėl žmonės prašydami natūralaus ir tikro turinio, vis tiek labiau linkę palaikyti tobulus ir nugludintus gražius gyvenimus.

Apskritai, kaip sudominti skaitytoją, juk šiais laikais tinklaraščius rašo kone kiekvienas tiesa?

Dar prieš pusmetį būčiau atsakiusi, kad reikia naudingo ir gero turinio. Tačiau, dabar nebesu tokia tikra. Mano atveju, tikriausiai pritraukiau skaitytojus rodomais žaidimais ir eilėraščiais, tačiau ar tikrai dėl to..?

Beje, Jūsų tinklaraštyje tikrai gausu ir pačios kurtų eilėraščių, kas Jus labiausiai įkvepia kūrybai?

Dažniausai įkvepia kažkokios gyvenimo patirtys, dienos nutikimai. Kartais tiesiog noras parašyti kažką gražaus. Neturiu vieno tokio šaltinio, neturiu mūzos(šypsosi - red.past).

Pasidalinkite savo mėgstamiausiu eilėraščiu

Galbūt šis -

Kai Tu užaugsi,

Spalvas pažinsi,

Debesis liesi,

Dainas dainuosi.

Kai Tu užaugsi,

Šokti norėsi,

Aukštai kiek galėsi,

Ir dar aukščiau.

Kai Tu užaugsi,

Manęs neklausysi,

Pati patirsi,

Pati gyvensi.

Kai Tu užaugsi,

Sparnus gal nudegsi,

Pas mane grįši,

Visad apkabinsiu.

Aukštai iššoksi,

O gal stipriai krisi,

Bet aš pasistengsiu,

Tavęs nebarti.

Tik palaikyti,

Švelniai paguosti,

Gal tik tylėti,

Kartu su Tavim.

Šeima tikriausiai Jus labai palaiko?

Na nesakyčiau , kad yra kažkoks specifinis palaikymas(šypsosi - red.past).Vyras žino, kad man tai patinka, todėl kai reikia nufotografuoti ar kažką padaryti, labai nesispyrioja(šypsosi - red.past).

Visgi, kaip Jums pavyksta visur suspėti, juk auginti tris vaikus - nemenkas iššūkis?

Tikriausiai sudariau klaidingą įspūdį, nes tikrai visko nespėju. Susidėlioju prioritetus, kurie dažniausiai keičiasi dienos eigoje(šypsosi - red.past). Nesu pakvaišusi dėl tvarkos, tai būna dienų, kai indai lieka kriauklėje, o aš skaitau knygą ar pažaidžiu su vaikais. Tikrai nepuolu kuopti namų. Tad kaip sakau - prioritetai, prioritetai, prioritetai

Apskritai, kaip Jūsų akimis visuomenė reaguoja į daugiavaikes šeimas?

Aš tiesą pasakius lyg ir nesu susidūrusi su kažkokiu kitokiu požiūriu. Trys vaikai dabar jau daugiau standartas nei retenybė. Nors aišku, yra tekę aplinkoje girdėti visokiausių dalykų. Kad vaikus gimdo dėl pašalpų pvz.. Parodykit kas per pašalpos, norisi paklausti, nes mes kažko vadinasi nežinom(šypsosi - red.past). Gal kokiom atostogom susitaupytume daugiau.

Ar niekada neteko sulaukti nemalonių replikų?

Replikų nutaikytų būtent man - ne. Arba aš jų tiesiog negirdžiu(šypsosi - red.past). nors galbūt galima vieną įvardyti, kad vaikus gimdau, nes bijau realizuoti save, tai čia buvo keista pastaba, nes kaip tik vaikai ir paskatino mane išmokti įvairių dalykų ir nebijoti savęs realizuoti.

Beje, neseniai kalbinau ketvertuko mamą iš Panevėžio ir jos situacija su miesto valdžia ir jų požiūriu į daugiavaikes šeimas tikrai nėra pati geriausia, ar Jums kada teko patirti kažką panašaus? (Pvz; dėl darželio ar kažkokių lengvatų, kurios priklauso daugiavaikėms šeimoms, kaip dėl pirmumo renkantis vietą ir pnš...)

Kažkaip aš esu tos nuomonės, kad būtent vaikai mus išlaikys senatvėje iš surenkamų mokesčių. Tai miestiečiai turėtų būti dėkingi nebijantiems iššūkių ir auginantiems jų daugiau nei vieną. Visgi, kuo daugiau vaikų, tuo mažiau laiko sau, tuo daugiau atsakomybių, tuo daugiau laiko derinimo. Tai normalu, kad yra prioritetas dėl darželių (Vilniuje gauname tiesiog vienu prioritetu daugiau, pirmenybės jokios negauname) ar šiek tiek mažinamas mokestis už darželį. Nes kad ir patys pasirenkame turėti 3 ar daugiau vaikų, mums gerokai daugiau reikia pasukti galvą dėl visokių logistinių reikalų. Ir kaip minėjau, mūsų vaikai bus mokesčių mokėtojai, tai kaip ir atsidėkoja valstybė už tai į priekį . O daugiau aš asmeniškai nežinau.

Kaip manote ar visuomenės požiūris į daugiavaikes šeimas vis dar išlieka labai stereotipiškas?

Taip, ir net labai. Nes daugiavaikės šeimos kažkodėl visiems asocijuojasi su asocialiomis, socialinių problemų turinčiomis šeimomis. Nors aš pati asmeniškai nežinau tokios nei vienos daugiavaikės šeimos.

O koks amžiaus skirtumas tarp Jūsų vaikučių?

Gabrielių ir Kamilį skiria 18mėn. Miglė gimė, kai vidurinėliui buvo 3m. Tai su broliais ją skiria 3 ir 4,5metų.

Ar nebūna sunku suderinti skirtingus pomėgius?

Kadangi berniukų amžiaus skirtumas yra labai mažas, juokiuosi, kad auginu dvynukus, nes jų pomėgiai yra visiškai vienodi(šypsosi - red.past). Vienodi būreliai, vienodi mėgstami žaislai.

Beje Jūsų šeimą taip pat būtų galima pavadinti ir aktyviais keliautojais, tinklaraštyje kelionės užima nemažą vietą, tai kur buvo Jūsų pati įsimintiniausia kelionė/išvyka?

Pati įsimintiniausia tikriausiai vyko šią vasarą. Pataikėme tuo saugiuoju periodu keliauti. Važiavome automobiliu į Kroatiją. Viso nuvažiavome apie 5000km.

O kaip užimti vaikus keliaujant? Kas Jums visada pasiteisina (užkandukai, kokie nors žaislai ar kitos veiklos)?

Bendrauti su vaikais(šypsosi - red.past). Mums pasiteisina knygos, dainelės, pirštukų žaidimai, žaidimai, kur reikia ką nors pamatyti per langą, taip pat maistas. Jo būna įvairaus, nėra kažko išskirtinio labai. Nei vienos kelionės metu nesiimame jokių telefonų ar plančečių.

Gražiausia vieta Lietuvoje Jums yra?

Tikrai negaliu išskirti vienos vietos Lietuvoje. Lietuva labai skirtinga ir graži visa. Nuostabios upės ir ežerai, nuostabi jūra su savo kopom. Miškai tokie, kur bet kuriuo metų laiku rasi ką veikti. Lietuva visa graži(šypsosi - red.past).