Meilė - šiame žodyje telpa tiek daug jausmų, potyrių, nuotaikų ir viso pasaulio. Mylėdami nutapome savo pasaulį visomis spalvomis, kartėlio pilkuma, džiaugsmo geltona, liūdesio purvina juoda, aistros raudonumo...
Meilė, regis, supa visus, be meilės nebūtų ir mūsų, pasaulis egzistuotų, o ne gyventų, dūstų kasdieninėje pilkumoje, kaip žiurkėnai užburtame rutinos rate bėgtų į niekur. Kad ir kaip suvoktume meilę, kad ir kiek rūšių jos širdyje pleventų – meilė vaikui, artimui, mamai, seneliams, vyrui, vaikinui, mūsų širdys beribės, meilės varinėjama jėga verčia mus džiaugtis, žiūrėti į ateitį, stengtis, be šio jausmo, pripažinkim, būtume kaip tuščios nužydinčios tulpės taurės vystančiame kūne.
Ech, kaip bebūtų banalu, dėl meilės sukasi pasaulis. Nors jame ir daug neteisybės, pykčio, baisybių, visa tai, manau, tų žmonių, kurie nepatyrė tikros meilės (motiniškos, atsako iš antros platoniškos pusės) keršto padariniai...visgi nenoriu kreipti savo pamąstymų liūdna tema. Šiuo kartu norėčiau pasitelkusi „banaliąsias“ širdeles išlieti meilę savo išrinktajam.
Meilė vyrui. Gyvenimo palydovui, tam, kurio dėka pajunti drugelius plazdenančius pilve, tam, dėl kurio lieji karčias ašaras, tam, dėl kurio užverda kraujas, tam, kuris vienu žvilgsniu gali nuraminti, tam, kurio buvimas šalia begalo svarbus.
Taigi, šiai meilės šventei pasitelkiau keletą idėjų, kurios, kaip banaliai beatrodytų, ir nors komerciškai sugniuždyta šventė daug kam tampa atgrasi, visgi širdies kertelėje kelia sentimentus. Aš ir nesu didelė širdučių mėgėja, nealpstu nuo raudonų, rožinių vitrinų kupinu „perspaustos“ pompastikos. Ir manau, kad visi šie niekučiai daugiau sentimentų kelia moterims, jos stengiasi nustebinti vyrą tuo, kuo paslapčia tikisi būti pamalonintos pačios, nors romantikams, manau, tai patinka.
Visgi gerai pagalvojus, kiek esame su vyru drauge, tų širdučių nebuvo tiek daug, keletas mielų atvirukų ir tiek. Esu piešusi jo portretą, pirmą kartą bandžiau ir nuostabiai pavyko, buvo sužavėtas, tokia dovana, manau, išties miela, iš širdies.
Šįkart kartu sukau galvą kaip, galima prisipažinti brangiausiui apie meilę. Ir gimė mintis, meilė didelė, beribė, pagarba, supratimas, kur sutalpinti tiek jausmų ? Ogi į plakatą!
Tad reikėjo nedaug:
Raudono ir rožinio splavoto popieriaus A4 formato;
Klijų;
Didelio formato 4 baltų lapų;
Lipnios juostelės;
Žirklių;
Siūlo;
Skylamušio.
Tiesiog iš popieriaus iškirpau dideles raides MYLIU TAVE, ir paėmusi lapus, suklijavau padarydama didelį plakatą, tuomet suklijavau raides. Iš kitų lapų išsikirpau 24 širdeles, ant jų užrašiau, už ką jį myliu, padariau skylutes skylamušiu plakate ir širdelėse, bei sukabinau siūlu.
Širdeles su užduotėle turės surasti po dvi vienodas su užrašais, kurių kitoje puėje dar užrašyta „TAVO NORAS“, tuomet paduosiu kalendoriuką ir jis pasirinks dienas, kuriomis norės, kad išpildyčiau jo norą – ar kava į lovą (faktas, kad ne kasdien taip stebiname savo vyrus), ar masažiukas, o gal koks nors dalykas, apie kurį svajoju nuveikti kartu.
Paprasta, miela, tuo pačiu ir pasako, jog meilė slypi paprastume. Tad truputį pasukus galvą, galima ir savo neromantikus pakutenti sentimentais. Smagių idėjų ateinančiai Valentino dienai, mielosios ;)
Roberta
Valentino dienos konkursas "Mano meilės prisipažinimas"
Dovanos iš
👍
paprasta silta ir grazu 🌷