Ugnė Sližienė atvira: „Kad ir kaip kartais būna sunku – nusišypsokite“

Dviejų berniukų mama Ugnė Sližienė kasdien su savo sekėjais socialiniame tinkle „Instagram“ dalinasi savo kasdienybe, stiliaus ir interjero patarimais bei atradimais. Tačiau šiandien su Ugne kalbamės ne tik apie tai, bet ir apie šio pavasario tendencijas, motinystę ir iš naujo atrastus hobius. 

• Ugne, papasakokite, kuo užsiėmėte prieš tapdama mama?

Iki tapdama mama su pirmuoju vaikučiu dirbau AB „Pieno žvaigždės“ personalo skyriuje. Taip pat šiek tiek dar gretimai darbavausi su kita įmone socialinio marketingo srityje. Teko ir individualią veiklą turėti, skirtą užsiimti tiek reklama, tiek aksesuarų gamyba. Gaminau moteriškus lankelius su gėlėmis. Puikiai atrodydavo šventėms ir fotosesijoms. Netgi buvo pavykę surengti kelis pristatymus su modeliais. 

• O kaip Jūsų gyvenimas ir veiklos pasikoregavo, gimus pirmajam sūnui?

Viskas, žinoma, pasikeitė kardinaliai, nes, manau, nė vienos mamos nenustebins tai, kad gimus vaikeliui – jis tampa mamos darbdaviu (juokauja - red. past). Pagal mažylį keičiasi visas dienos ritmas, darbai bei planai. Aišku, viskas pakito, nes daliniesi savo asmenine laisve su mažu žmogeliuku. Bet stengiausi išnaudoti laiką namuose, rasti laisvu metu ne tik progos numigti, bet ir užsiimti kažkuo mielu širdžiai. Nors, prisipažinsiu, mano pirmagimis tikrai nebuvo iš pačių ramiausių leliukų, tad iki kol jam nesuėjo 7 mėnesiukai, tol sunkiai rasdavau kažkam dar laiko.

• O kaip buvo, gimus antrajam?

 Oi, ne be reikalo kartais yra sakoma, kad antrasis vaikas užauga greičiau. Faktas, jog laiko paroje dar labiau sumažėjo ir apie kažkokius pasibūvimus dviese su vyru prie filmo ir skanaus maisto dar tik galim pasvajoti, nes du vaikai, tai jau ne vienas: du prausk, maitink, migdyk ir t.t. Bet vėlgi, kuo daugiau darai, tuo daugiau spėji.

• Kaip dabar atrodo Jūsų įprasta diena?

Labai daug priklauso dar ir nuo to, Emilis būna darželyje ar ne, nes, jei taip, tai savo dieną pradedu apie 7 val ryto. Tuomet, kai pamaitinu mažąjį lovoje ir, jam įmigus, einu žadinti dičkio į darželį: nusiprausiam, apsirengiam ir sulaukiam, kada ateis senelis (mums pasisekė, kad seneliai gyvena visai šaliai ir pagelbėja mums Emilio nuvedimo į darželį klausimu, nes mano vyro darbas yra nuo 7 val. ir jis to padaryti negali|). Vėliau, kol mažiukas dar miega, lekiu kažką užkąsti, peržiūrėti naujienas ir dažniausiai jau jis spėja nubusti dar neišgėrus rytinės kavos, tad einu pas mažiuką.

Tada irgi prausiu, mankštinu, vėliau vėl valgo mažiukas ir užmiega apie 1,5-2 val. Tada susitvarkau miegamąjį, išgeriu kavą, nusiprausiu ir peržiūriu, ar neturiu kokių darbelių susikaupusių socialiniuose tinkluose. Kai mažiukas atsikelia, vėl šiek tiek pažaidžiam, valgom, jei geras oras, dar einame į lauką pasivažinėti su vežimėliu ir t.t. Eigoje papietauju ir taip viskas vyksta, kol sulaukiu grįžtant Emilio su vyru. Tada einam užkąsti jau visi, neretai vyras eina pasidarbuoti į kiemą, nes gyvenam name ir vis dar jį tvarkomės, tad darbų tikrai yra, o aš jau būnu su vaikais.

Vėlgi, dienotvarkė smarkiai kinta, jeigu Emilis būna namuose (dažniausiai, jei sunegaluoja), tada jau prisideda pusryčiai jam, pietų gaminimas (nes neužtenka tik kažką užkąsti... ), žaidimai su Emiliu ir pan. Matau tik rytas-vakaras tokiomis dienomis normalu.

• Beje, soc. tinkluose gana dažnai dalinatės stiliaus, interjero patarimas, tai iš kur semiatės įkvėpimo?

Hmm.. Taip, dalinuosi visokiausiais patarimais bei mintimis. Neretai daug ką sugalvoju pati. Užmatau kur internete arba pati pastebiu kitus rodant ar kalbant apie kažkokius man įdomius dalykus.

• Lengviau suprojektuoti ir parinkti detales vaikų kambariui ar pertvarkyti spintą pavasariui? Kuri veikla Jums visgi mielesnė?

Tikrai pirmumas vaikų kambariams! Nežinau, man labai patinka vis perdėlioti vienas detales su kitomis, ieškoti, kas derėtų tarpusavyje, kas atrodytų gražiai, kas būtų ir gražu, bet tuo pačiu ir įdomu vaikams. O jau spintos pertvarkymai pas mane tikrai nėra dažni, nes kažkaip niekaip tam nerandu laiko. Neprisiruošiu, tai dažnai ir nepertvarkinėju, tiesiog bandau palaikyti ten bendrą tvarką ir tiek.

• Papasakokit skaitytojams, kas bus madinga šį pavasarį, kokios spalvos vyrauja Jūsų ir vaikų drabužinėje?

Itin daug nesidomiu visomis tendencijomis, bet, manau, viena madingiausių spalvų šį sezoną yra geltona. Taip pat vis dar populiarios pastelinės spalvos, šiek tiek dažniau aprangoje pastebiu, jog atsiranda ir violetinės spalvos. O stiliukas populiarus vis dar yra laisvalaikio – matyt, karantinas koreguoja ir mūsų stilių. Pas mane gerokai padaugėjo laisvalaikio drabužių, bet, labiau orams atšilus, gal vėl trauksiu sukneles (mačiau, jog dar vis „ant bangos“ yra laisvo silueto suknelės arba suknelės-marškiniai, derinami su liemenėmis).

• Be visų veiklų dar ir fotografuojate - esate profesionalė ar savamokslė?

Taip, šiek tiek tuo užsiimu, bet dabar tik savo malonumui bei socialiniams tinklams. Tikrai nesu profesionalė, mokslų ar kursų nesu baigusi. Tiesiog kažkada pasiėmiau fotoaparatą į rankas ir supratau, kad man visai patinka. Nors atvirai kalbant – labiau mane „veža“ nuotraukų retušavimas nei pačių nuotraukų darymas.

• Galbūt turite dar kokių nors hobių arba atradote naujų veiklų per šį ilgą karantino laikotarpį?

Vienas didesnių man hobių – muzika. Jis mano gyvenime yra jau senokai, atsirado ne tik karantino metu. Labai patinka įrašyti vis kokį „coverį“. Nesu muzikos ar tekstų kūrėja, bet teko trumpai pasimokyti vokalo, tad tai ir lieka mano hobių skiltyje. Karantino metu naujų hobių kaip ir neatsirado, ne itin daug tam ir laiko laisvo lieka, jei jau atvirai, bet dar vienas mano senesnių hobių – portretų piešimas pieštuku. Retai kada tam randu laiko, bet turiu norą kada nors nusipiešti abiejų vaikučių portretus.

• Pakalbėkime ir apie motinystę, ar nesunku auginti du berniukus?

Kol vienas dar tik kelių mėnesiukų, tai didelio skirtumo, mergaitė ar berniukas, nejaučiu. Bet kai ūgtels ir mažasis, manau, tikrai turėsiu ką veikti. Berniukams reikia daug veiksmo, judesio, aktyvaus laisvalaikio (bent jau taip sprendžiu iš to, ko reikia Emiliui), bet, manau, nemaža dalim tuo užsiimti ateityje galės tėtis.

• Su kokiais didžiausiais iššūkiais tenka susidurti?

Su savo pačios nervais (juokiasi - red.past). Kartais labai sunku būna suvaldyti savo pačios emocijas, kai Emilis, rodos, lygioje vietoje dėl kažko pyksta, ima rėkti...O tuo tarpu nubunda mažasis ir, kadangi jo miegelis būna sudrumstas, tada ima verkti ir jis. Atrodo, tada man hormonai ima siautėti ir norisi nors skradžiai žemę prasmegti (juokiasi - red.past). Ką reiškia auginti kelis vaikus - tai, manau, žino  daugelis tėvų. Kaip juokauju – tik tapęs tėčiu ir mama gali suprasti, kaip įmanoma vienu metu TAIP smarkiai mylėti ir kartais TAIP labai pykti, kad, rodos, sulįstum į žemę (juokiasi - red.past).

• Ar vyresnėlis lengvai apsiprato su nauju šeimos nariu? Tikriausiai padeda rūpintis mažuoju broliuku?

Stebėtinai taip. Netgi labai lengvai. Tikrai bijojome, jog mažiukui gimus, dičkis ims kelti pavydo scenas ar norės ką negero padaryti mažajam, bet yra visai kitaip: nori ir padėti, ir pasupti, ir pamyluoti broliuką. Tikrai smagu tai stebėti iš šono (šypsosi - red.). Labai tikiuosi, kad tai ir nepasikeis jam ūgtelėjus. Ir šiaip visada nori dalyvauti kartu, kai einame maudyti broliuką, paduoda rankšluostį, stebi.

• Ką dažniausiai veikiate, kokiomis veiklomis užsiimate su Emiliu?

Emilis - užkietėjęs mašinų mylėtojas! Kad ir kaip aš jį bandau vis sudominti kitokiomis veiklomis (piešimu, spalvinimu ir pan.), jam geriausias užsiėmimas - arba statyti traukinio bėgius ir žaisti su jais, arba dėlioti tramplynus mašinėlėms. Dabar jau vis labiau susidomi LEGO statybomis (vis kažką konstruoja), kartais pažaidžiame su žaisline virtuvėle (mėgsta kartais mums kažką „valgyti“ pagamintii). Taip pat paskaitome knygeles dažniausiai prieš miegus, bet irgi apie mašinas (juokiasi - red.past).

• Galbūt turite kokią rekomendaciją, kokie užsiėmimai labiausiai pasiteisino?

Kai buvo mažiukas, jam labai patiko visokios rūšiavimo veiklos, kurias nesunku ir namuose pasidaryti: dėžė, spalvotas popierius ir, pavyzdžiui, skirtingų spalvų kaladėlės, šiaudeliai ar pan. Tokius paprastus rūšiuoklius jis labai mėgo. O dabar daugiausiai dėliojame trasas iš medinių bėgių ir žaidžiam „traukinukais“.

• Beje, ar jau ruošiatės Velykoms? Kaip planuojate dekoruoti namus, stalą? 

Taip, žinoma, kad ruošiamės! Kaipgi kitaip! Jau turiu keletą minčių, kaip kas atrodys ant stalo, kaip dažysiu kiaušinukus. Stalo puošimui naudosiu krepšelius iš virvės, medines dekoracijas su zuikiais. 

• Kokių velykinių tradicijų visada laikotės?

Visada, išskyrus praėjusius metus, velykinius pusryčius valgome pas mano tėvus. Labai tikiuosi, kad užsitęsęs karantinas nepagadins planų ir šiemet jau ir vėl galėsime tęsti šią tradiciją. Taip pat turiu tradiciją visada per Šv. Velykas kiekvienam šeimos nariui padovanoti po šokoladinį „Kinder“ kiaušinį. Man smagu, kai prie stalo visi pavalgę juos išlukštena ir kaip maži vaikai džiaugiasi mažais žaisliukais viduje. Šiemet jau pradėsime ir margučių ridenimo tradiciją, nes turime kiaušiniams lovelį, tad, tikiuosi, ši pramoga mums taipogi „prilips“.

• Palinkėjimas skaitytojams

Palinkėsiu visiems ne tik gražių ateinančių Šv.Velykų, bet ir patiems nubusti kaip gamtai iš gilaus miego. Visa ta pasaulinė situacija mus gerokai paralyžiavo, daugumai tai itin sunkus laikotarpis, bet pasistenkime tokiu sunkiu metu daugiau palaikyti vieni kitus, o ne teisti. Kad ir kaip būna sunku – nusišypsokite, nes po kiekvienos audros anksčiau ar vėliau įsivyrauja ramybė. Stiprių margučių!