Vaikas nieko nevalgo, bet tai gali būti normalu

Turbūt dar niekada nesu pirkusi knygos vildamasi, kad ji padės išspręst ar bent palengvinti problemą. O problema tada skambėjo taip: mano kūdikis nieko nevalgo. Ką daryti?

Džiaugiuosi savo aplinkoje turėdama motinystės rūpesčiams ir aktualijoms aptarti tinkamų bei neabejingų žmonių ir net nesvarbu, kad tos mūsų patirtys pirmakartės. Pasidalinam kasdienybe, nuraminam, paguodžiam, duodam viena kitai patarimų.

Turiu pažįstamą (taip pat pirmakartę mamą), kuri ir nukreipė mane problemos sprendimo būdų ieškoti knygoje. Patarimą pasidomėti knyga priėmiau, knygą įsigijau, ją perskaičiau, o dabar galiu konstatuoti: jei tavo vaikas nieko nevalgo, perskaityk lengvai skaitomą vaikų auginimą išmanančio trijų vaikų tėčio, gydytojo Carlos González knygą "Mano vaikas nieko nevalgo".

Manau, jog man į knygoje išdėstytą informaciją pavyko pažvelgti, pirma, iš skaitytojos, susiduriančios su kūdikio nevalgymo bėda, ir, antra, mamos, auginančios pirmąjį vaiką, perspektyvų, todėl galėjau lengviau atkreipti dėmesį į tokius knygoje išdėstytus su vaikų ar kūdikių valgymo tema susijusius teiginius:

- net natūralus vaiko polinkis priešintis prievartai negali priversti jo suvalgyti daug mažiau, nei jam reikia;

- dauguma vaikų juda ne tiek ir daug, suaugusieji judėdami išnaudoja daugiau energijos;

- vaikai nuo vienų iki šešerių metų auga lėčiau, todėl jie valgys atitinkamai mažiau nei augantis kūdikis arba dvylikametis;

- kūdikiai iki metų rodo spontanišką norą valgyti savarankiškai;

- svorio grafikai nėra žemėlapiai, kuriais reiktų sekti, veikiau tai matematinės sudėtingų statistinių funkcijų reprezentacijos;

- motinos pienas visada maistingesnis už pieno mišinį ar kietą maistą, todėl krūtimi maitinami kūdikiai nenori valgyti daugiau, nenori ir kieto maisto;

- kai kurie vaikai turi savo augimo kreives: gimsta normalaus svorio ir kelis pirmus mėnesius auga normaliai, bet kažkuriuo metu tarp trečio ir šešto mėnesio augimas sustoja, toliau ir ūgis, ir svoris didėja labai lėtai, svoris paprastai atitinka ūgį, medicininių tyrimų rezultatai būna geri;

- prieš maisto perteklių kūdikiai turi strateginį gynybos planą ir jį įgyvendina automatiškai: užsičiaupia ir nusisuka; išsižioja, bet nenuryja; išvemia;

- skaičiuojant vaiko suvartojamas kalorijas "pienas skaitosi" - ir motinos, ir kitoks. Iš tikrųjų jis ir labai kaloringas, ir turi daug baltymų.

Šią ir dar daugiau įdomios informacijos galima atrasti knygoje, tačiau visų svarbiausia, kad knyga mane įtikino: tai, kad vaikas nevalgo (žinoma, tik tuomet, kai jo sveikata akivaizdžiai ir pagal medicininius tyrimus yra gera) gali būti, nors ir neraminantis, bet normalus reiškinys, o savo mėginimais priversti nenorintį valgyti vaiką kaip tik ir galime prisišaukti bėdų.