Vaikystės Velykos su paslėptais batais

Sveikos, mielosios :)

Mamų paraginta kiek pavėluotai dalinuosi savo vaikystės Velykomis :) Kadangi velykos nenumaldomai artėja tai ir pasakojimus apie jas skaityti labai įdomu. Taigi kokios tos mano vaikystės Velykos?

Kai pagalvoju, nesieju jų su atostogomis mokykloje ar apskritai su mokykliniu amžiumi. Patys gražiausi prisiminimai iš tos tikros vaikystės, kai turėjau prabangą būti tiesiog vaikas :)

Pamenu saulėtas Velykas...su sese, jau su trumparankovėmis suknelėmis, ėjom į kiemą skinti žolynų kiaušinių marginimui. Marginimas būdavo tokia didelė šventė! Margindavome su svogūnų laiškais ir gėlėmis bei mano mylimiausiu būdu - vašku. Dailininkė iš manęs buvo nekokia, bet marginimo atrakcija visad gaudavo 10 balų :)
Net nežinau ar man labiau patikdavo marginti ar tai, kad visa šeima susėsdavom ir būdavom visi kartu, jausmas panašus lyg Kalėdų eglutę puoštum :D

O štai kas įdomiausia Velykose, tai rytas :D Pas mus Velykų bobutė taip paprastai neateidavo ir dovanų po medeliu nepalikdavo. Mūsų bobutė pokštininkė - ji paslėpdavo batus. O batuose dovanėlės, tad skubėdavom ieškoti. Būdavo nerandi, o jie panosėj, būdavo kur aukščiau pakelti ar į orkaitę įkišti...sykį ieškojom visuose namuose, bet nepažiūrėjom ten, kur jie būna įprastai :D Labai smagi atrakcija! :)

Na, o po dovanėlių žinoma pusryčiai ir kiečiausio kiaušinio žaidimas :) Kiaušinių ridenimas :)  Visa kita kaip ir įprasta, tik ta mūsų bobutė man Velykas visad padarydavo kažkuo ypatingas :) Tad dabar tą pačią bobutę kviečiame ir savo vaikams :)

Štai tokios mano vaikystės Velykos :)

Skaistė, Raudonas balionėlis;)