Labai apsidžiaugiau, kai MK perskaičiau apie projektą, kuriame raginama skirti bent 1 valandą t.y 60 min. į savaitę SAU. Tad, nieko nelaukdama, uoliai puoliau vykdyti sąlygas.
Įjungiau laikmatį, pasidariau veido kaukę 
ir pagriebusi į rankas knygą, užsirakinau kambaryje, palikusi mobiliuką, kompiuterį kitame kambaryje (suprantama ir šeimą).
Labai norėjau tą valandėlę skirti be: puodų, 
be „mama, kur mano raudona suknelė, kur mėlynas pieštukas, mylimas poniukas, ką valgyti, ką rengtis ir t.t.“
Tad įnykau į knygą ir užtrukau tikrai ilgiau nei valandą, bet likau sužavėta. Žodžiu bandžiau kompensuoti praradimus.
Ką aš gavau?
Gavau patarimą įsiklausyti į save. Tad pabandžiau… Pradžioje lyg nieko neišgirdau, bet visuomet pradžia būna sunki.
Skaitau toliau ir užstringa teiginys, kad naujos energijos padeda traukti savęs link naujas energijas.
Vėliau perskaitau, kad materialūs turtai nedovanoja laimės ir gyvenimo džiaugsmo, jie suteikia tik laimės ir džiaugsmo iliuzijas – teisingas teiginys, bet juk kartais, kai nieko neturi, norisi nors iliuziją turėti. Tad pasižymiu šį teiginį ir bandysiu sau atsakyti, kaip perskaitysiu knygą, ar jam vis dar pritariu.
“Žiniasklaida dabar daug kalba apie įvairias krizes, katastrofas, nelaimes – apie tai, kas stimuliuoja ir palaiko negatyvią pasaulėžiūrą ir energetiškai skatina daug daugiau nelemtų įvykių” – vat šitam teiginiui drįstu pritarti 100 procentų ir jau gana senokai bandau atsiriboti, nes kuo daugiau paskaitau, paklausau, užplūsta neigiama energija, sakyčiau, depresija, beviltiškumas, stengiuose, kuo daugiau mąstyti pozityviai, daugiau veiklos su šeima ir pan. , tad sekanti citata atitinka mano vidinį “aš”: modeliuoti reikia tik džiugius procesus ir įvykius – ir tai įvyks! O likę sunkūs energetiniai deriniai, negaudami negatyvių minčių pastiprinimo – nunyks. Reikia mąstyti - kurti tik pozityvius įvykius.
Tad skaitau knygą toliau, kuri drąsina kurti naujas savo būsenas, žadina gebėjimus, pasitikint savo išmintimi ir savuoju AŠ. Pataria tikėti savimi, kaupti žinias, žadinti intuiciją, nesidairyti į kitus, nelyginti savo dvasinio ir energetinio potencialo su kitais. Ir čia būtų tinkamas pavyzdys – vaikai. Juk jie taip puikiai moka atsiskleisti, savęs nelygina su niekuo ir pan. Vaikai – džiaugsmo pavyzdys. Ar mes mokame džiaugtis saldainiu, gėlės žiedu, paukšteliu? Tikrai, ne. Tad džiaugsmingos mintys kuria džiaugsmingą pasaulį, o negatyvios mintys – pasaulį, kamuojamą nelaimių.
Žmonės pradėjo vaikytis naujausių technologijų, nebeliko Laiko džiaugtis gyvenimu, bendrauti tarpusavyje, būti gamtoje ir bestebėti čiulbantį paukštelį, besiskleidžiančią gėlytę. Juk gamta tiek daug mums visko duoda, tad iš jos reikėtų pasimokyti atidavimo gausos. Gausa prasideda nuo atidavimo, kuo daugiau atiduosime, tuo daugiau sugrįš.
Laikas irgi energija, tad autorė siūlo rytojui neatidėti. Reikia žengti šiandien. Kai žengiame šiandien atsiranda naujų galių, idėjų, naujų žmonių, interesų…
Aktyvumas traukia aktyvumą. Laimę reikia kurti savo rankomis, nes ji mano, tavo. Sekti savo mintis, jas analizuoti. Destruktyvias mintis autorė siūlo vyti, kad neįvyktų jų materializacija.
Įvykius taip pat reikia rinktis ir nuolat prisiminti, kad į visas mūsų mintis Dangus atsako TAIP. Kai skundžiamės, kad mums labia blogai ir dar pastipriname savo verkšlenimus emocijomis, tuomet kuriame realų gyvenimą, kuris, žinoma, bus blogas.
Reikia vyti lauk tamsias mintis apie gyvenimą ir gyvenimas taps šviesesnis.
Gyvenime visada yra kuo džiaugtis. Reikia tik apsidairyti. Susikurti mintyse pageidaujamą tikrovę ir nepamiršti, kad Dangaus pritarimas būna TAIP! TAIP ! TAIP !
Mes visi apsupti šviesos jėgų, jos laukia kada mums galės padėti.
Žmonės laikydami gyvūnus ar kambarinius augalus užpildo dvasinę ir emocinę tuštumą ir stiprina ryšį su žeme.
Autorė pateikia pavyzdį:” Į Gineso rekordų knygą įrašytas žmogus, kuris užaugino didžiulį moliūgą, kiekvieną dieną kalbėjosi su moliūgu”
Mums gali padėti augalai, nes iš jų imame energoinformaciją: aromatą, spalvą, auros lauką, stiebų, šaknų ar lapų energetinę substanciją.
Viskas kas nepatinka išoriniame pasaulyje ar kitame žmoguje, šalinti iš savęs.
O šiandien sakau, kad manęs laukia dar viena knyga ir žurnalas.
Dar esu be galo laiminga, nes gavau dovanų šį nerealų grožį (matyt atlygis už praradimus).
Norėčiau akcentuoti, kad man nesitiki, kad aš skaitau NE VAIKIŠKAS KNYGAS, kad kremuku tepu ne vaiką, kad galų gale kavą galiu gerti tiek laiko, kiek noriu ir be jokių „intarpų“: mama, padėk man atsisegti megztinį, palaikyk, va šį lapo kampą ir t.t.
Laiminga, laiminga, laiminga, ir už tai dėkinga MK!!!
Brangiosios, pradėkime rūpintis savimi, nes mūsų šeimoms reikia, kad mes būtume LAIMINGOS!
Nieko neįvyko blogo per tą valandą, kuomet aš buvau atsistadydinusi iš mamos, žmonos pareigų, bet sugrįžau kupina laimės, meilės...
Kompensacija už negautą laiką.
👍
Nepasizymejo skiltis "Konkursai" 😀 ...