Švento Jono paplūdimys ir jo prieigos.
Šis paplūdimys gal labai kuo ir neišsiskiria, jei ne peščiųjų takas ir apžvalgos kalva.
Peščiųjų takas tikrai vertas dėmesio.
Tai tęsinys to tako, kur lietėme pirštais ir akimis papajas.
Šis takas be galo įdomus,
atpalaiduojantis dvasiškai
ir geriau net nežiūrėti nueitų žingsnių kiekį, nes į skaičių pažiūrėjus,
atsiranda nuovargis, bet jei taip atsitinka, galima išsimaudyti ir vėl tampi, kaip naujas. Tiesa, dėl pandemijos, uždarytos persirengimo kabinos, bet ispanai liberalūs persirengia vietoje ir tai netrigdo nei jų pačių, nei praeivių. Dušai veikia, tad druskuotą vandenį ir smėliuką galima nusiplauti.
Jei išalkote ir maisto neįsimetėte į kuprinę - be bėda, net sakyčiau privalumas, nes šio paplūdimio miestelyje veikia vietinės duonos parduotuvė.
Asortimentas platus ir būtų nuodėmė neparagauti duonos gaminių, sumuštinių, sulčių, saldumynų...
Trečiadieniais iš ryto, aikštėje veikia turgus.
Galima nusipirkti vietinių vaisių ir daržovių ar kt gaminių.
Bet karambolių neradome...
