Ir senovėje žmonės puošdavo Velykų medžius, tik vadindavo juos kitaip - Velykų eglutėmis.
Štai ką perskaitėme apie tokias eglutes “ Ją žmonės patys pasidarydavo: prie tiesios šakos pririšdavo eglės šakeles, padarydavo eglutės formos medelį, jį papuošdavo pavasarį išsprogusiais žilvičio kačiukais, forminiais sausainukais, popieriniais paukščiukais, gėlytėmis, medyje padarydavo lizdelius. Į juos įstatydavo 9 - 12 kiaušinių. Tikėta, kad Velykų eglutės kiaušiniai neša laimę.”
Net neįsivaizduojame savo Velykų be Velykų medžio. Tik norėjome, kad šiemet jis atrodytų kiek kitaip. Todėl berželių šakeles puošėme ne kiaušiniais, o paukščiukais. Juk pavasaris, o pavasarį pranašauja ne tik pirmoji žaluma, bet ir parskridę paukščiukai. Tad ir parskrido į mūsų namus spalvoti paukščiukai, ir nutūpė ant mūsų Velykų medžio.
Mums prireikė filco (dirbtinio veltinio) atraižėlių.
Airidas kaip sugebėjo taip ant kartono nupiešė (pagal susirastą paveikslėlį) paukštelį ir jį išsIikirpo.
Na o turint trafaretą kirpom abu paukštelius iš veltinuko. Sparnelius priklijavome, vietoj akytės prisiuvom karoliuką.
Tada kibom į darbą abu. Reikėjo susiųti po dvi daleles, prikimšti šiek tiek vatos į pilvelį, bei pritvirtinti pakabinimo juostelę.Darbo pradžioje sakiau:
- Kol tu, sūneli, pasiūsi vieną, aš pasiūsiu tris.
O žinote kas nutiko? Kol aš pasiuvau vieną, mano sūnus pasiuvo du. Gerokai aplenkė mane, mano siuvėjėlis.Ir štai mažame delniuke velykinis paukštelis.
👍👍🌷😀
Labai miela ir gražu 🌷