Vilnietė Daiva Jurkėnaitė - Urban juokiasi, kad jeigu kas prieš keletą metų būtų pasakęs, kad ji dirbs su vaikais... Nebūtų patikėjusi! O dabar, negali atsidžiaugti, kad susilaukusi dvynukų nusprendė įkurti žaidimų kambarį "Juokų maišelis" www.juokumaiselis.com.
- Kaip kilo mintis įkurti žaidimų kambarį?
- Auginu tris vaikus - beveik dvidešimtmetį Mantą ir trimečius dvynukus Milą ir Toni. Kai gimė mažieji, skyriau visą dėmesį jiems, nors aš toks žmogus, kuriam sunku nusėdėti vietoje Jau ir pats nėštumas buvo labai sunkus, vaikučiai gimė neišnešioti, tad kurį laiką buvau užsidariusi namuose ir tai mane labai vargino.
Vaikams sukako metukai ir nusprendėme švęsti jų gimtadienį didesnėje erdvėje, nes pirmus metus labai saugojome nuo bakterijų ir vengėme palankynų. Gimtadienis turėjo būti lyg prisistatymas. Pradėjau ieškoti ir supratau kad nėra tokio kambario, kur galėtum švęsti atskirai nuo kitų. Prieš trejus metus daugelis žaidimų kambarių buvo prekybos centruose, nebuvo tokios privačios erdvės, kur tėvai galėtų gerti arbatą, o šalia - žaistų vaikai.
Taip ir pradėjau.
- Kokie pirmieji darbai?
- Pirmiausia, pradėjau ieškoti patalpų. Galvojau apie Santariškes, nes ten nebuvo jokių žaidimų kambarių. Radau geras patalpas, bet netrukus pasirodė, kad tame pastate, kur jos įsikūrusios 2016 bus renovacija, todėl man neapsimokėjo daryti remonto metams dviems. Paskui sužinojau, kad toje pusėje atsidarė du kambariai.
Sudėtingiausia buvo rasti, kad būtų dvi atskiros erdvės, todėl labai nudžiugau, kai rudenį šalia Savanorių “Hiper Rimi” radau, tai ko ieškojau.
Atsiradus patalpoms, pradėjome jas renovuoti. Nenorėjau imti paskolų, todėl viską darėme savo jėgomis. Prie mano idėjos finansiškai, o pradžioje ir kūrybiškai, prisidėjo draugė Milda. Rinkome medžiagas, spalvas, visada klausėme vaikų nuomonės. Net žaidimų įrangą vardino jie. Norėjo didžiulio kamuoliukų baseino, didelio batuto, čiuožyklos… Aš visa tai ir užsakiau.
- Iš kur atkeliavo įranga?
- Parašiau daugybę laiškų daugybei Kinijos kompanijų. Kainos skyrėsi dešimčia kartų! Rinkausi tą, kuri gyvuoja ilgiau nei dešimt metų ir turi puikius atsiliepimus. Bet net ir tai, kai kuriuos dalykus buvo pagaminę atvirkščiai. Tiesa, kokybė puiki!
- Ar turėjote patirties kažką panašaus darant?
- Ne, man viskas buvo nauja. Mokausi iki šiol, nes viską darau pati.
- Ar turėjote verslo planą?
- Taip, buvau pasirašiusi kas per kiek kaip atsipirks, nes investicija nemaža. Nuo lapkričio iki balandžio, kol atsidarė kambarys, teko mokėti nuomą, tai lyg “už orą”.
- Prieš susilaukdama dvynukų dirbote finansininke, koks jausmas pakeitus sritį?
- Man patinka. Niekad nebūčiau prieš trejus metus patikėjusi, kad dirbsiu su vaikais, o dabar negaliu atsidžiaugti!
- “Juokų maišelis” - ne tik žaidimų kambarys, ar ne?
- Taip, turime pusdienio darželį su šaunia auklėtoja. Ši mintis kilo dėl to, kad dvynukai negavo vietos darželyje, norėjau, kad būtų kartu. Tiesa, rudenį jie jau pradėjo lankyti visos dienos darželį.
- Atrodo, jau įsirengėte, atsidarėte. Ar dar daug darbų?
- Nėra galimybių samdyti žmonių, todėl esu viskas - ir valytoja, ir prižiūrėtoja.
- Ar jūsų vaikai pasidžiaugia kambariu?
- Taip, kuomet jie čia ir ateina kiti vaikai - nepamiršta pasakyti, kad šis kambarys jų. Tuomet tenka taisyti, jog ne jų, o čia tik mamos darbas.
- Kokiomis dar veiklomis užsiimate?
- Darėme piešimą ant vandens, buvo šešėlių teatriukas. Labai svajoju pritraukti vaikus su negalia, nes ne visur juos įsileidžia, o ir mamos galėtų pabendrauti.
Taip pat siekiame suteikti džiaugsmą tiems, kurie negali - susitikome su šeima, auginančia aštuonis vaikus ir jų vaikams padovanojome šventę.
- Ar domitės konkurentais?
- Taip, jų atsirado labai daug, bet jaučiu, kad mane stebi, kopijuoja. Šiaip labai daug skirtingų kambarių ir skirtingi žmonės juos renkasi. Man norisi natūralumo, medinių žaislų, lininių audinių, neryškių spalvų, tad tie, kurie lankosi prekybos centrų žaidimų kambariuose pas mane paprasčiausiai neis.
- Kur reklamuojatės?
- Facebook. Vasarą leidome kuponus per “Beta”, bet nežinau ar pasiteisino, daliname skrajutes darželiuose, bet geriausia reklama - iš lūpų į lūpas.
- Esate finansininkė, turbūt jums lengva bent jau buhalterinius reikalus susitvarkyti?
- Vyras pasakė, kad jeigu noriu tai daryti, darysiu tai naktį. Tad buhalteriją tvarko įmonė, nes noriu grįžusi namo būti su šeima.
- Ar prieš imdamasi verslo lankėte kursus, paskaitas?
- Ne, tik pasidariau analizę. Aišku, kuo toliau, tuo labiau aiškėja, kad reikėjo daryti taip ar anaip…
- Jau matosi klaidos?
- Didžiausia klaida, kad man trūksta žmogaus, su kuo galėčiau dalintis rūpesčiais, idėjomis.
- Ar dar yra baimė?
- Yra. Dar iki šiol galvoju, kad gali nepasisekti ir bijau. Labai bijojau vasaros, nes žaidimų kambariai ištuštėja, bet ji buvo sėkminga. Jau nuo atidarymo kambarys pats save “išlaiko”, nebereikia į jį investuoti.
- Kodėl pavadinote “Juokų maišelis”?
- Nesinorėjo nieko su vaikų garsais ar mažybiniais žodeliais. Kas asocijuojasi su vaikais vaikų kambaryje? Juokas, nes girdime vaikų juoką. Bet juk nepavadinsi kambariu, todėl prisiminėme Martyno Vainilaičio knygą “Juokų maišelis”. Prilipo.
Ačiū už pokalbį!
Daivos įkurtą žaidimų kambarį rasite Savanorių pr.22, Vilniuje www.juokumaiselis.com/
