Turbūt ne vieno mokyklinuko tėvai sutiks, kad vaikų papomokinė veikla yra sudėtingas reikalas - tenka būti neįdomiose prailgintose grupėse arba tėvai turi rasti laisvo laiko juos vežioti į būrelius. Kaunietė Dovilė Pelegrimė rado atsakymą, kaip vaikai gali leisti laiką po pamokų ir prasmingai, ir smagiai, todėl su džiaugsmu pristatome - užklasinės veiklos mokykla „Herojus“ www.herojus.lt
- Lietuvoje gausu įvairių mokyklėlių ar būrelių, kuo skiriasi „Herojus“ ir kokias paslaugas teikiate?
- „Herojaus" mokykloje fokusuojamasi į vaiko asmenybės ugdymą, individualų mokymą ir geras emocijas. Kitaip nei įprasti būreliai mes neišskiriame vienos rūšies veiklos, o deriname įvairų spektrą užsiėmimų: kūrybinių, mokslinių, loginio ir emocinio lavinimo, bendravimo. Kuriame teminius projektus, o juos vykdydami stengiamės integruoti kuo daugiau lavintinų dalykų. Pavyzdžiui, artimiausias projektas „Mažojo Princo savaitė", kurios metu skaitysime knygą, žiūrėsime filmą, siūsime kūrinio herojų lėles, kursime vaidinimą, žaisime emocinius žaidimus, aptarinėsime Mažojo Princo filosofiją „mąstymo pievoje" ir, galbūt, patys kursime savo knygą, tuo pačiu lavindami rašymo, teksto kūrimo, kalbos įgūdžius. Mokykloje taip pat deriname poilsį ir žaidimus. Labai stengiamės sudominti vaikus vykdoma veikla, kad jie patys rodytų iniciatyvą skaityti, rašyti, kurti, mąstyti bei kasdien norėtų grįžti. Taip pat individualiai dirbame su kiekvienu mūsų herojumi, stengdamiesi prieiti prie vaiko būtent jam priimtinu, mėgstamu, saugiu būdu.
- Kaip kilo mintis atidaryti tokį centrą?
- Visada norėjau būti mokytoja, pas kurią vaikai norėtų mokytis, gerai jaustųsi ir visada norėtų grįžti. Daugumai vaikų trūksta motyvacijos mokytis ir atkakliai siekti didesnių tikslų, bet ne dėl to, kad jie nenori, o dėl to, kad būna aplinkoje, kuri to neskatina arba tiesiog jų nesudomina. Taip pat nuolat girdėdami iš tėvų, kad po pamokų pradinių klasių vaikai nelabai turi ką veikti ir nevisada produktyviai leidžia laiką vieni namuose arba su močiutėmis, įsitikinome, kad reikia vaikams sukurti tokią aplinką, kurioje jie tą ilgą popietę praleistų vertingai, turėdami galimybę ir pasimokyti, ir pabendrauti su bendraamžiais, pažaisti, pailsėti.
- Kodėl startui pasirinkote Kauną?
- Tikriausiai pagrindinis faktorius buvo tas, kad patys gyvename Kaune. Tačiau šiame mieste, lygiai kaip ir sostinėje, gausu tėvų ieškančių prasmingos veiklos savo vaikams, tad, manau, tai puiki vieta puikiai pradžiai.
- Ar planuojate plėstis į kitus miestus? Kur ir kada?
- Žinoma. Juk būtent siekti didelių tikslų mokome „Herojaus” vaikus, o norėdami būti gerais pavyzdžiais turime rodyti tai dideliais darbais. Tačiau kada ir kur, šiuo metu nėra mūsų svarbiausias tikslas. Svarbiausia, dabartinėje mokykloje įtvirtinti gerus pagrindus, koncentruotis į vaikų ir pačių pedagogų ugdymą, augimą. Juk norint skirtingose vietose įgyvendinti tas pačias idėjas tais pačiais metodais reikia stiprių žmonių, kurie tai sugebėtų daryti, o jiems surasti ir paruošti reikia nemažai laiko.
- Tai jūsų vienos projektas ar susibūrė gausesnis būrys steigėjų?
- Tai mūsų šeimos idėja. Su vyru Andriumi nemažai keliaujame bei nuolat būname tokioje aplinkoje, kur turime galimybę nuolat gilintis į asmenybės ugdymą, vaikų švietimą skirtingose pasaulio šalyse. Tai buvo ne vienerius metus brandintas projektas, todėl galima sakyti, kad prie bendros idėjos prisidėjo ilgametė patirtis, kurioje dalyvavo labai daug įvairių žmonių, nuo edukacines knygas kuriančios kompanijos prezidento iki dirbančios trijų vaikų mamos, kuri suka galvą, kaip padėti vaikui ruošti namų darbus.
- Kiek darbuotojų dirba centre - ar sunku buvo juos rasti?
- Šiuo metu su vaikais darbuojuosi aš. Kitus darbus padeda atlikti vyras Andrius bei keletas savanorių. Tačiau artimiausiu metu, didėjant vaikų grupėms, ieškosime dar vieno pedagogo.
- Kaip vyko paruošiamieji darbai - kiek užtrukote, kas buvo sunkiausia?
- Minėjau, kad projektas buvo kuriamas gana ilgai, tad tikslaus laiko nepasakysiu. Knygas „Herojaus” bibliotekai pradėjom kaupti daugiau nei prieš metus, išmaniąją lentą nusipirkome rudenį, patalpas susiradome prieš Kalėdas, įsirengėme, o darbuojames jau beveik mėnuo. Sunkumų kaip ir nebuvo, tik reikėjo surasti laiko viskam. Paruošiamuosius darbus netgi pavadinčiau malonumais, juk taip gera, kai idėjos tampa realybe ir matai, kad tavo vizija jau tuoj bus apčiuopiama.
- Kiek reikėjo investicijų ir kam daugiausiai?
- Tikslaus skaičiaus pasakyti nepavyks, nes investicijos nesibaigia ir šiandien. Paskutines palikome „Knygų mugėje” savaitgalį, iš kurios parkeliavo gausus papildymas „Herojaus” bibliotekai. Nuolat investuojame į save, į savo žinias, patirtį. Kelionių metu stengiamės susiorganizuoti vizitus šalies mokyklose. Tai taip pat kainuoja. Nekalbant apie patalpas, techniką, inventorių, įvairiausias medžiagas projektams, kurias reikia papildyti beveik kasdien.
- Kur reklamuojatės?
- Geras žodis sklinda greičiau nei nupirkta reklama. Iš mamyčių girdėti, kad apie mus daugiausiai sužino iš pažįstamų, draugų. Be abejo esame Facebook’e www.facebook.com/musuherojai, turime svetainę www.herojus.lt. Apie mus taip pat sužino žmonės, perskaitę straipsnius, esančius svetainės blog'e.
- Koks veiklos klubas pats populiariausias?
- Kol kas vaikai labai noriai daro visas veiklas. Tiek „Knygų klubas” tiek stalo teniso turnyras yra sutinkamas su džiaugsmu. Taip pat vaikai mėgsta emocijų pažinimo pamokėles, kūrybinius darbus bei kartu bendrauti žaidžiant stalo žaidimus. Vaikai labai teiraujasi, kada gi atidarysime „Herojaus laboratoriją", kurioje tyrinėsime, konstruosime ir visaip kitaip gilinsim žinias, lavinsim loginį mąstymą.
- Ką dirbote iki šio projekto - ar tai padėjo ir kuo?
- Didžiausią patirtį iš savo darbų turiu korepeticijos srityje. Dirbdama su įvairaus amžiaus vaikais, ruošdama juos egzaminams, o kai kuriems tiesiog padėdama mokytis, pažinau įvairių mokinių tipus. Kiekvienas jų yra kitokia asmenybė, kuriai reikalingas nevienodas dėmesys. Mokykloje jie gauna žinių, tačiau ne visas jas vienodai pasisavina. Tad individualus darbas dažnai padeda jiems atsakyti į daugybę klausimų, kurių jie dėl įvairių priežasčių neužduoda mokykloje, o motyvacija mokytis yra nepažįstama arba tiesiog nukreipta tėvų reikalavimams patenkinti. Manau šiam projektui ir buvo didžiausia paspirtis tai, kad jei nuo mažų dienų vaikus ugdysime su dideliu noru mokytis ir rezultatai ateityje bus žymiai geresni. Taip pat tvirtų pagrindų neturėjimas yra didelė spraga. Tad pradinių ir ikimokyklinių klasių vaikų amžius yra pats tinkamiausias šioms savybėms diegti ir ugdyti. Kaip sakoma, gera pradžia - pusė darbo.
- Papasakokite apie savo vaikus - kiek jiems metų, ką lanko, ar jiems jau „Herojaus“ paslaugos aktualios ir ką labiausiai jie čia mėgsta?
- Mūsų vaikai dar šiek tiek per maži „Herojui”, nes čia renkasi vaikai nuo šešerių. Rusnei treji su puse, Faustui pusantrų metukų. Vyresnėlė lanko baletą, muzikuoja Yamahos mokykloje ir lanko „Elfų slėnio” mokyklėlę-darželį. Broliuko didžiausia mokytoja kol kas yra sesė. Abu labai mėgsta knygas, muziką, piešti. Apsilanko abu ir „Herojaus" mokykloje, kurią jie vadina „mokyklėle, kurioje mamytė būna mokytoja". Labiausiai jiems čia patinka biblioteka. Tik įėję pirmiausia čiumpa knygas, varto, dėlioja. Taip pat patinka juodoji lenta, ant kurios galima piešti kreida. Galiu drąsiai teigti, kad tai dvi vietos, kurios pirmiausia traukia visus atėjusius vaikus.
- Dažnai lankotės JAV - koks ten požiūris į neformalų ir formalų ugdymą? Ko reikėtų mums pasimokyti, o gal atvirkščiai?
- Neseniai teko lankytis Tenesio valstijoje, „Franclin Road academy“ mokykloje. Joje mokytojai dirba pagal programas, kurių pagrindinis principas yra sudominti vaiką, kuo daugiau įtraukti jį į klasės darbą ir neužkrauti jo dideliais kiekiais papildomų darbų namuose. Vaikas mokosi čia ir dabar su visais kartu. Manau, tai yra pagrindinis dalykas, ko derėtų pasimokyti iš JAV mokyklos. Nes informacijos gavimas mokykloje, o praktikavimasis namuose kokybiškos naudos didžiąjai daliai mokinių neduoda. Visapusiškai dirbdamas klasėje (garsiai mąstydamas, spręsdamas, aptardamas, per vieną pamoką gaudamas įvairios veiklos) mokinys vienu metu lavina daugybę įgūdžių. Žinoma, tai daryti kokybiškai su tokiu dideliu skaičiumi klasėje vaikų kaip pas mus šalyje, nėra lengva. Tačiau, galbūt išradingiau pakeitus pamokų eigą mokiniui įdomesne linkme gautume geresnių rezultatų.
- Ką jūs pati, asmeniškai, manote apie Lietuvos švietimo sistemą?
- Manau, kad Lietuvos švietimo sistema, tiksliau ugdymo planai, paruošti kokybiškai. Turint idealias galimybes juos įgyvendinti - rezultatai, tikiu, būtų puikūs. Tačiau problemų mūsų šalies ugdymas turi planų vykdyme, o ne jų kūrime. Didžiuliai vaikų skaičiai klasėse nepadeda nei mokiniams, nei pedagogams kokybiškai atlikti savo pareigų, tad ir rezultatus skaičiuoti vertėtų atsižvelgiant į šiuos dalykus. Kiek tenka girdėti, pedagogai šiuo metu bando taisyti keletą spragų šioje srityje, tačiau nedrįstu prognozuoti vienokių ar kitokių rezultatų. O dar nekalbant apie finansines problemas... Taip pat norėtųsi kuo daugiau mokymosi skatinimo, motyvavimo programų, kurios visgi bent kažkiek pritrauktų mokinius norėti mokytis.
Ačiū už pokalbį!
Dovilės įkurtą mokyklą „Herojus“ rasite Donelaičio g. 3, Kaune, pakalbinsite www.facebook.com/musuherojai, daugiau informacijos sužinosite www.herojus.lt.
