Dviejų dukrų Ūlos (4) ir Bazilės (3) mama Irmina sako, kad visos jos šeimos moterys mokėjo megzti, siūti, siuvinėti ir nerti. O jos promočiutė bei močiutė rankdarbiais užsiimdavo net ištremtos į Sibirą. Iš šluotražių išsidroždavo vąšelius ar virbalus ir megzdavo arba nerdavo. Irminos mama iki šiol vieną tokį močiutės vąšelį saugo kaip brangią šeimos relikviją. Įdomiausia, kad tą medinį vąšelį galima ir dabar naudoti jis net nenudilęs.
- Ką jūs iki šiol dirbote, koks jūsų išsilavinimas?
- Pagal išsilavinimą esu statybos inžinierė. Šiuo metu ir dirbu statybų srityje. O ėmiausi kilimų anksčiau, kai jau kelerius metus buvau motinystės atostogose ir labai norėjau kokios nors naujos veiklos.
- Kaip kilo mintis nerti kilimėlius?
- Rankdarbiai – senas mūsų giminės moterų pomėgis. Kilimai nuo pat mažens buvo mano akiratyje, tik gal iš pradžių jie nebuvo tokie estetiški, nes prosenelė ir močiutė juos megzdavo iš to, kas būdavo po ranka: skudurėlių, sukarpytų kojinių, užsilikusių siūlų galiukų. Vėliau mama ėmė nerti spalvingus kilimus iš kokybiškų siūlų, o galutinai tokią faktūrą ir išvaizdą jie įgavo tada, kai su mama sugalvojome juos rodyti viešai.
- Kuo ypatingi jūsų kilimėliai? Kuo jie išsiskiria?
Savo kilimams naudojame daug atspalvių. Tiesą sakant, interneto platybėse neaptikau, kad dar kas nors būtent šitaip dėliotų spalvas. Mūsų spalvos tarsi išplaukia viena iš kitos, pereina viena į kitą, susilieja. Susidaro spalvinės bangos, banguojantys ratilai. Paįvairinimui naudojame ir kitokias spalvų dėstymo schemas, žaidžiame kontrastais.
Kitas išskirtinumas – natūralumas. Dažniausiai naudojame medvilnės siūlus, todėl kilimai maloniai reljefiški, juos norisi liesti pirštais, braukyti basa pėda. Jie puikiai išlaiko formą, nesipūkuoja, nenukenčia skalbiami.
- Ar tai jūsų hobi, ar vis tik jau verslas?
Verslu, šių kilimų nėrimo rankomis, pavadinti negalėčiau, tai veikiau hobis, kuris po truputėlį ima atsipirkti.
- Kaip jaučiatės nerdama?
Man, kaip ir daugeliui moterų, rankdarbiai yra savotiška laisvalaikio, atsipalaidavimo forma. Nerdama atitrūkstu nuo rūpesčių, pailsiu, pabūnu tik su savimi.
- Kokius kilimėlius pati labiausiai mėgstate nerti?
- Man smagiausia nerti ryškius, spalvotus kilimėlius. Ryškios spalvos gerai nuteikia, labai smagu matyti besiridenančius spalvotus siūlų kamuoliukus. Tiesa, dažniausiai užsakomi gamtos, žemės spalvų kilimai. Nunėrus kelis blankių spalvų kilimėlius, smagu vėl imtis ryškesnių. Mama dažniau neria pastelinių atspalvių kilimus.
- Kiek laiko neriate vieną kilimėlį?
- Trukmė priklauso nuo norimo kilimo dydžio, naudojamų siūlų storio, nuotaikos ir laisvų vakarų. Mat kilimus neriame tik laisvalaikiu. Nedidelį, maždaug 1 m skersmens kilimą nuneriame per vieną ar pusantros savaitės, o didesnio, pvz., 1,5 m skersmens kilimo nėrimas kartais užtrunka ir apie mėnesį.
- Ko reikėjo šio verslo pradžiai?
- Verslo pradžiai reikėjo tiesiog drąsos savo darbus parodyti viešai ir laiko sukurti FB paskyrą. O visa kita – tai tik siūlai, vąšeliai ir idėjos. Lyginant su kitais verslais tai labai menki rūpesčiai. Tiesa, rasti tinkamo storio ir norimų atspalvių medvilnės siūlų nėra lengva, be to, jie ganėtinai brangūs...
- Kas sunkiausia buvo pradedant savo verslą?
- Sunkiausia išdrįsti pasakyti sau, kad gali tai pradėti daryti. Iš pradžių atrodė, kad nepakaks motyvacijos, kad mažai ką domins mūsų darbai ir pan. Dabar entuziazmas auga, nes labai įkvepia patenkinti pirkėjai ir ištikimi mūsų FB paskyros lankytojai, kurie pirmieji pamato ir įvertina mūsų kūrinius. Šis malonus grįžtamasis ryšys verčia nesustoti, judėti pirmyn.
- Ar rašėte verslo planą - laikotės jo? Kodėl?
- Verslo plano nerašiau, nes mūsų verslas nereikalauja didelių investicijų. Viskas rutuliojasi palengva ir kol kas neketinu nieko keisti.
- Ar priimate užsakymus? Kokių žmonės dažniausiai nori kilimėlių?
- Taip, užsakymus mielai priimame facebook paskyroje www.facebook.com/Kilimai-kilimėliai-ir-kiti-nėrinėliai. Kiekvieną kartą stengiamės tiksliai išsiaiškinti, ko mūsų klientas nori, patariame, kokios spalvos tinka konkrečiam interjerui. Dažniau užsakomi subtilių, švelnių spalvų kilimai. Manau, taip yra todėl, kad žmonės renkasi kilimus namams, kuriuose nori jaustis ramiai ir ilsėtis po įtemptos darbo dienos. Kita vertus, ryškus kilimas vonioje padeda rytą greičiau nubusti ir pasikrauti energijos dienos darbams.
- Kaip sugalvojote pavadinimą? Ar tiesa, kad ir antspaudą pati sukūrėte? Papasakokite plačiau?
- Pavadinimas kilo spontaniškai. Visų pirma, „Kilimai kilimėliai ir kiti nėrinėliai” gražiai skambėjo, o antra, pavadinimas turėjo atspindėti ir kitokių daikčiukų „gamybą“: be kilimų dar neriame papuošalus, staltieses, dėžutes ir t. t. Bet ilgainiui kilimai tapo taip populiarūs, kad tiesiog nebeliko laiko nerti ką nors kitą. Tad neriame kilimus, o pavadinimas taip ir liko tiesiog gražiai skambėti. Turėjome minčių jį keisti, bet paskui nusprendėme, kad toks ilgas ir „nepraktiškas“ pavadinimas yra mūsų išskirtinumas.
Vėliau atėjo laikas kurti logotipą. Pažįstama dizainerė padėjo realizuoti logotipo idėją. Jai tiesiog papasakojau savo mintį, ir ji visa tai nupiešė naudodamasi kompiuterine programa. Esu labai patenkinta jos darbu.
Sukurti rankų darbo spaudą nusprendžiau tuomet, kai ruošėmės kalėdinei mugei ir man labai norėjosi kažkokios išskirtinės pakuotės. Supakuoti didelį ir sunkų kilimą nėra lengva. Kilo mintis rankų darbo spaudu dekoruoti didokus popierinius maišelius. Taip jie tapo ganėtinai išskirtiniai, traukia akį, nes skiriasi nuo paprasčiausiai spaustuvėje atspausdintų logotipų. Kiekvieną kartą spaudas atsispaudžia vis kitaip. Spaudą pagamino mano draugė menininkė, kurianti nuostabaus grožio augalų motyvų lino raižinius ir tais spaudais dekoruojanti tekstilę.
- Papasakokite apie savo vaikučius - kiek metų, kaip jiems patinka mamos veikla ir kaip sekasi suderinti verslą su motinyste?
- Esu dviejų mergaičių mama. Vyresnėlei dabar ketveri, jaunėlei dveji. Kaip ir visi vaikai jos labai smalsios. Jei anksčiau po visus namus ridendavo siūlų kamuoliukus ir jais žaisdavo, tai dabar man neriant kilimą vis dažniau sėdasi ant kelių ir prašo pamokyti nerti. Džiugu, kad joms tai įdomu. Norėčiau, kad ir mano dukros mokėtų savo rankytėmis kurti ką nors gražaus.
- Kokių smagiausių pagyrimų sulaukėte?
- Labai smagu buvo vienoje mugėje, kai priėjo vaikinas, bakstelėjo pirštu į margaspalvį kilimą ir paklausė: kas tai? Paaiškinau, kad kilimas, o jis atsakė, jog kilimas puikus, bet jam dabar jo nereikia, bet jei tai būtų rūbas, nedelsdamas juo rengtųsi (juokiasi).
Dažniausiai giriama grublėta mūsų kilimų faktūra, spalvų žaismas. Atsidūrėme lyg ir „ant bangos“, mat vis daugiau žmonių atsigręžia į gamtą, ekologiją, natūralų maistą, saikingą vartojimą, ima vertinti autentiškumą, rankų darbą.
- Kas didžiausi jūsų konkurentai?
- Tiesa sakant, apie konkurentus negalvojame. Bent jau Lietuvoje apie neriančius kilimus iš medvilninių siūlų nesu girdėjusi. Tai nelengvas darbas, reikalaujantis daug kantrybės, kūrybiškumo ir... stiprių rankų, nes stori, dideli kilimai sveria tikrai daug. Nunerti vieną kilimą gali ryžtis bet kas, bet kam užteks kantrybės nunerti 50 ar daugiau? Tai jau turi būti pomėgis, aistra. Taigi konkurencijos nejaučiame.
- Kaip įsivaizduojate save po penkerių metų?
- Man visada tai sunkiausias klausimas, nes niekada negalvoju taip toli į priekį. Gyvenu šia diena.
- Kokių svajonių turite?
- Svajoju, kad mūsų kilimai pasklistų po pasaulį, kad jų būtų galima rasti ir Amerikoje, ir Japonijoje, ir kitose tolimose šalyse. Dėl šios svajonės turime nemažai padirbėti skleisdamos apie save žinią.
- Kokia dar kūrybine veikla užsiimate?
- Vasarą mėgstu rinki vaistinius augalus, juos džiovinti, daryti arbatų mišinius. Turiu labai dailų distiliavimo aparatą, kuriuo distiliuoju kvapiuosius augalų vandenis. Žiemą jie puoselėja odą, maloniai primindami apie kvepiančias vasaros pievas.
Šią žiemą nutariau išbandyti keramiką ir netrukus pradėsiu lankyti užsiėmimus. Nekantrauju.
- Kaip atsirado kilimėlių profilis socialinėje paskyroje facebook?
- Mama visus pagamintus kilimėlius bei takus išdovanodavo artimiesiems. Kartą, kai buvo prisikaupę namie nertų kilimėlių, sugalvojau padaryti mamai dovaną - surengiau virtualią kilimėlių parodą socialinėje paskyroje facebook - “Kilimai kilimėliai ir kiti nėrinėliai” . Daugeliui jie labai patiko. Žmonės ne tik spaudė patinka, bet ir dalinosi kilimėlių nuotraukomis. Dabar socialinėje facebook paskyroje (Kilimai-kilimėliai-ir-kiti-nėrinėliai) gerbėjų skaičius vis didėja. Stengiuosi palaikyti ryšį su kilimėliais besidominčiais žmonėmis.
Irminos patarimai norinčioms nerti kilimėlius
Jei niekada nebandėte nerti, pamokėlių pradedantiesiems galima rasti internete, taip pat galite paprašyti mamos ar močiutės - tikrai visos dar moka.
1. Svarbu išsirinkti norimos spalvos ir storio siūlus. Kilimėliui reikia storų siūlų. Galima įsigyti virvės ir nerti iš virvės - atrodys labai originaliai. Gražiai atrodo nunerti kilimėliai iš medvilninių skudurėlių. Vąšelis turėtų būti taip pat labai storas. Tinkamiausias - 5, 5 - 6 mm.
2. Nunėrus pynutę, ją reikia sujungti, Tada nerti aplink ją ratuku. Spalvas ir atspalvius kiekvienas gali pasirinkti pagal savo skonį.
3. Labai svarbu teisingai ir tvirtai nunerti pirmus dešimt cm, nes nuo to priklausys visa kilimėlio kokybė - jis nesigarankščiuos, neišsigaubs ir nesigarbanos.
Kilimėlius nerti labai paprasta, Nereikia skaičiuoti akių, matuotis, galvoti. lengviausiai neriasi pirmi 60 cm. Vėliau darosi vis sunkiau ir sunkiau. Didėjant kilimėlio skersmeniui, rezultatas lėtėja. Todėl smagiausia nerti nedidelius, maždaug 150 cm skersmens kilimėlius. Neriant didesnius iki 300 cm skersmens kilimėlius pavargsti, tačiau baigus užplūsta labai geras jausmas, atrodo lyg būtum kažką nugalėjus. Beje, gražiai atrodo ne tik apvalūs kilimėliai, bet ir tiesiog takai.
Daugiau Irminos darbų galima apžiūrėti:
https://www.facebook.com/pages/Kilimai-kilimėliai-ir-kiti-nėrinėliai
👍