Versli mama Lina save atranda kurdama žaislus ir terapines pasakas

 

- Kaip sugalvojote imtis savo verslo?

- Imtis „naminio“ verslo paskatino motinystė. Turbūt daugelis mamų iki gimstant mažyliams, net nepagalvoja kiek kūrybinio potencialo nešiojasi viduje. Kartu su pirmąją dukrele manyje užgimė ir begalinis noras rašyti, kurti vaikams. Šiuo metu ši veikla tapo malonia savirealizacija. Bet gimus antrąjai panelei teko apsispręsti: grįžti į darbą ir dirbti nuo ryto iki vakaro kažkam, pergyventi dėl to, kad dažnos ligos piktins darbdavį ar pasistengti ir sukaupus visas jėgas pradėti savo veiklą.

Neslėpsiu, sugalvoti kuo užsiimti, nebuvo taip paprasta. Išbandžiau ne vieną rankdarbių rūšį: ir papuošalus gaminau, ir keramiką bandžiau prisijaukinti, net šiek tiek tapiau. Tuomet supratau, kad reikia imtis to, kas arčiausiai širdies, kas kaskart užveda vidinį kūrybinį varikliuką. O juo man tampa spalvos. Iš gausybės audinių galima kurti nuostabius žaisliukus, juos puošti. Todėl viskas laikui bėgant susidėliojo į savo vietas: turiu darbą, kuris man labai patinka, galiu save realizuoti, šiek tiek užsidirbti ir visada būti laisva mama, jei to reikia mano dukrytėms. 

- Kuo ypatingos lėlės "Limukai" ir kaip sugalvojote pavadinimą?

- „Limukai“ – tai mylimukų namukai. Ties pavadinimu teko nemenkai paplušėti. Variantų buvo begalės. Užsienietiški pavadinimai man netiko, nes pasirodė per svetimi. Labai sulietuvinti – šiek tiek problematiški su paieška užsieniečiams, tad teko kurti naujadarą žodį. Kadangi mano vardas Lina, pirma mintis buvo pavadinti Linukais, bet labai norėjosi kad asocijuotųsi su mylimukais, taip ir gimė Limukai (Linos mylimukai, kuriami namuose).

„Limukai“ lėlės turi savo išskirtinumą – du veidelius. Viena lėlės pusė atmerktomis akytėmis, o apvertus kita puse – lėlytė miega. Ši mintis kilo žvelgiant į žaidžiančias dukras, juk atmerktomis akimis niekas nemiega! Taip pat skirtingai nuo kitų lėlių, šios turi ir pagalvėles arba patalėlius (tai irgi mintis, kuri kilo, kai maniškėms nuolat prireikdavo kažkuo lėles užkloti ar pagalvėlę surasti). Kiekviena lėlė turi ir nuvelkamą rūbelį, plaukų segtuką. „Limukai“ lėlės yra skirtos žaisti ir lavinti mažus pirštukus. Kita šviežia naujiena – tai „Limukai“ lėlytės su asmenine terapine pasaka ar krikšto istorija.

- Kas jas siuva ir kiek užtrunka tai padaryti? 

- Lėles siuvu pati, nuo pat pradžios iki paskutinio raištelio pakuojant. Vienos lėlės pasiuvimas (įskaitant medžiagų derinimą, sukirpimą, puošybą ir t.t.) trunka apie penkias valandas, jei skaičiuoti visą procesą nepakilus nuo darbinio stalo. O jei tai išskirtinis užsakymas – dar ilgiau. Siuvant lėles ar žaisliukus visuomet skamba graži muzika, niekuomet nesiuvu būdama prastos nuotaikos ar savijautos. Tikiu, jog lėlės prisigeria siuvančiojo energijos, o aš noriu, kad mano žaislai neštų vaikams tik teigiamas emocijas. Manau, kad kiekviena lėlininkė turi kažką savo, tad ir lėlės turi prisigerti to „limukiškumo“... 

- Ar galima sukurti pagal užsakymą?

- Galima lėlytę ar žaisliuką užsisakyti pagal savo norą ir progą: pasirinkti medžiagas, plaukų spalvą, aksesuarus dydį ar net nuotaikas. Tačiau man labai smagu, kad perkamos būtent „Limukai“ sukurtos lėlytės, todėl užsakymai retai būna kitoniški. Kitas aspektas – kaina. Prie visiškai naujo dizaino reikia ilgai pasėdėti, atidirbti, kaina tampa daug aukštesnė, todėl dažniausiai ypatingų užsakymų nesulaukiu.

- Kur pardavinėjate? Ar naudojatės pasauline Etsy platforma?

- Šiuo metu pagrindinė „Limukai“ krautuvėlė įsikūrusi Facebook‘e (www.facebook.com/limukai). Taip pat keletą žaisliukų apsistoję ir www.mazimazi.lt parduotuvėje. Artimiausiu metu jau pagalvoju ir apie savo elektroninę parduotuvę, nes ne visi naudojasi socialiniais tinklais ir juos mėgsta. Etsy platforma dar jaukinuosi mintyse, nes nuostabiai siuvančiųir kuriančių lėles užsienyje yra labai nemažai.

- Kur reklamuojatės?

- Pagrindinė reklama, vėl gi, tas pats Facebook‘as ir patenkintų pirkėjų atsiliepimai. 

- Žadate plėstis, kurti kažką papildomai?

- Apie plėtrą galvoju nuolat (bet aiškių gairių dar neatradau), tačiau net ir plečiantis norėčiau išsaugoti savą kūrybos liniją. 

- Ar dalyvaujate mugėse, mamų turgeliuose? Ar verta?

- Nei mugėse, nei turgeliuose nedalyvauju. Kodėl? Pirmiausia, kad dalyvauti reikia prisiūti labai nemažai žaislų, o rankos tik dvi. Juose yra dalyvio mokesčiai, „stalo“ nuoma ir panašiai, tad kol kas man tai prabanga. Kitas dalykas, nenorėčiau virsti lėles štampuojančiu fabrikėliu, nes tada jos bus ne tokios šiltos ir ne tokios išskirtinės. Siekiu kokybės, o ne kiekybės.

- Ne tik kuriate lėlės, bet ir rašote - papasakokite kaip pradėjote rašytojos karjerą ir ką darote?

- Kitas mano „arkliukas“ yra pasakų/istorijų, ypač terapinių, kūrimas. Manau tai duota buvo jau gimus, nes kiek save pamenu nuolat turėjau išsskirtinę vaizduotę, puikiai sekėsi lietuvių literatūra. Vos pastojus, bet dar nė nežinant, kad laukiuosi negalėjau neparašyti pasakos apie meškiuką. Taip vakaras po vakaro sugulė ne viena pasaka, kurias ir skyriau savo pirmagimei.

Kai gimė antroji, pamaniau, kad reiktų ir jai parašyti. Taip supratau, kad be rašymo gyventi jau nepavyks. Labai džiugu, kad viena po kitos gimė knygelės, kurias skaito turbūt ne vienas Lietuvos mažylis. O pačiai smagiausia rašyti būtent terapines pasakas, kurios ne tik suartina skaitantąjį ir besiklausantįjį, bet ir pamoko, padeda spręsti vaikiškas problemas. Ateityje planuoju įsteigti „Terapinių pasakų namus“, bet tai dar tolimi planai...

- Papasakokite apie dukrytes - ar daug "Limukų" jų žaislų lentynose?

- Auginu dvi savo gyvenimo saules, Martą (6,5 m) ir Mają (4,5 m). Abi labai skirtingos ir tuo pačiu nepaprastos, kaip ir visi vaikai savo tėvams. Būtent jos mano gyvenimo veiklas nukreipė reikiama kryptimi. Nors ir lanko darželį, tačiau mieliau lieka namuose ir užsiima savo „reikalais“. Žinojimas, kad mama didesnę laiko dalį dirba namuose, kartais tampa didelių diskusijų „kodėl reikia keliauti į darželį“ tema. Mano žaisliukų jos turi ir ne po vieną. Jie man puikiai pasitarnauja kaip eksperimentiniai gaminiai žaidžiant, tampant ar skalbiant . 

- Ką dirbote prieš motinystę? Ar tai praverčia?

- Prieš motinystę daug metų dirbau farmacinėse kompanijose. Žinoma, darbas kitoje aplinkoje turėjo savo pliusų, bet taip pat leido suprasti, kad mano vieta yra kūrybinėje, o ne statiškoje sferoje.

- Ar lengva mamai-moteriai pradėti verslą Lietuvoje? Kodėl?

- Pradėti savo verslą Lietuvoje ir dar būnant mama, manau, nėra lengva. Juk kai dirbi sau, kuri savo verslą esi pati sau viskas. Puiku jei dirbi komandoje, bet jei tai tavo rankų darbas arba viskas priklauso tik nuo tavęs, tada nėra paprasta. Tam turi turėti daug ryžto, žinoti ką tiksliai nori ir , svarbiausia, gali veikti. Pasiskaičiuoti galimybių biudžetą ir dažnai turėti investicinį fondą bent jau minimaliai pradžiai. Išsistudijuoti rinką, suprasti, kad ne visi bus patenkinti sulaukę naujo konkurento. Ne ką svarbiau jausti aplinkinių palaikymą (už ką esu labai dėkinga savo vyrui), nes pradžia niekuomet nėra lengva. Nepamiršti, kad praeis nemažai laiko, kol bus juntamas realus pelnas. Bet pats svarbiausias dalykas, kuris mane lydėjo nežiūrint į nieką, tai tikėjimas tuo, ką darai! Jei patikėsi TU, tai nieko kito neliks ir visam margam pasauliui!

Ačiū už pokalbį!

Linos kuriamus žaislus rasite čia: www.facebook.com/limukai, o pasakas - www.facebook.com/pages/Lina-Krukauskienė