Kiekviena, svajojanti apie savo verslą, žino auksinę taisyklę - rinkai reikia pasiūlyti kažką unikalaus, įdomaus ir netikėto. Jeigu nenori prapulti tarp daugybės paslaugų teikėjų, tu tiesiog turi išsiskirti. Šiandien rubrikos svečiuose - panevėžietė Neringa Sirtautienė, kurios verslas neturi jokių analogų ir priverčia net aiktelėti iš nuostabos. Moteris kuria pasakas pagal užsakymą! Jūsų dėmesiui - "Noriu pasakos" www.noriupasakos.lt!
- Kada ir kokiomis aplinkybėmis pradėjote kurti pasakas?
- Iš tiesų dar mokykloje mielai rašydavau įvairias istorijas, dalyvaudavau prozos rudenėliuose, parašiau pirmuosius straipsnius, kuriuos spausdino vienas Panevėžio dienraščių, tačiau vėliau įstojau mokytis ir šį pomėgį tiesiog dėl laiko stokos pamiršau. Bet likimas ir vėl pasisuko taip, kad prisiminiau ką reiškia rašyti. Kuomet ieškojau darbo tikėjausi dirbti administratore, bet įsidarbinau korespondente :) Keletą metų dirbau Panevėžio dienraštyje "Sekundė", o kai gimė sūnus gyvenimas vėl pasuko mano kelią kita kryptimi. Su mažyliu teko praleisti labai daug laiko ligoninėse. Vaiką nuolat kamavo įvairios ligos, sūnus sirgo sunkiai, tad teko sukti galvą kaip jį išlaikyti ligoninės lovelėje, kuomet po keletą valandų per dieną lašinamos lašinės. Iš pradžių mėginau skaityti pasakas. Viena mėgstamiausių pasakų buvo "Grybų karas". Net mintinai ją išmokau skaitydama daugybę kartų, bet ta pati pasaka nusibosdavo, o skaityti buvo nepatogu, nes reikėjo laikyti rankytę, mažylis vis norėdavo, kad būčiau šalia jį apkabinusi, tad teko improvizuoti. Pirma pasaka, antra, sekdavau įvairiausias istorijas. Sūnus mielai klausėsi apie raganaites, slibinus, miško žvėrelius, stebuklingas šalis. Kuo keistesnė pasaka, tuo įdomiau klausyti, o jeigu ji dar ir rimuojasi, tuomet žinau, kad vaikas klausysis ramiai. Taip ir prasidėjo mano pasakų metas.
Dabar gailiuosi, kad neturėdavau šalia diktofono ir pasakų neužsirašydavau, būčiau turėjusi storiausią knygą.
O kaip užsirašiau pirmąją savo pasaką? Iš tiesų aš ją susapnavau. Miegu, sapnuoju mišką, striksinčias voverytes, ežiukus, barsukus žaidžiančius pievelėje ir galvoje man skamba pirmosios pasakos eilutės. Lyg ir norisi miego, bet žinau, kad jeigu aš jų neužrašysiu, negalėsiu miegoti. Buvo trečia valanda nakties, įsijungiau kompiuterį ir... lapas po lapo gimė visa pasaka. Kuomet kitą dieną ją perskaičiau sūnui, jo akys žibėjo. Taip ir pradėjau pasakas ne tik sekti, bet ir užsirašinėti.
Dabar kai jau mano lobyne daug įvairiausių pasakų žinau, kad jeigu gimsta mintis, ją iš karto reikia užsirašyti, nes po valandos ar kitą dieną pasikeičia nuotaika, aplinka ir pasaka visada gaunasi vis kitokia, o pirmąsias mintis labai lengva pamiršti.
Iš tiesų kartais pati stebiuosi, kaip aš galėjau sugalvoti pačius keisčiausius dalykus. Pasakose ne tik saldainiais sninga, bet ir sraigės motociklais važinėja, krinta medinės snaigės, debesys raudoni danguje šoka, pykstasi pieštukai. Dažniausiai baigusi rašyti pasaką pati jaučiuosi nepaprastai pailsėjus, lyg būčiau keliavusi po stebuklų šalį, pilną magijos, bet visada kupiną meilės, gėrio, nuotykių ir kitų gražių dalykų. Mano pasakose net slibinai draugiški :)
- O kaip gimė idėja, kad šią paslaugą galima pardavinėti?
- Kuomet sukūriau savo internetinį puslapį, kuriame įdėjau keletą pasakų, sulaukiau daug šaunių komentarų, draugai skatino ir toliau kurti. Pirmąją asmeninę pasaką parašiau savo sūnui. Ji buvo skirta šv. Kalėdoms, o pasakoje mano vaikas buvo pagrindinis herojus, jo elgesys, charakterio bruožai, pomėgiai buvo sudėti į pasaką. Kai jam perskaičiau šią pasakėlę mačiau kaip nušvinta veidukas, kaip spindi akytės, tad kita pasaka jau buvo rašoma mano draugei gimtadienio proga. Į tokias pasakas sudedu visą savo širdį ir matydama žmonių reakcijas bei kaip išreiškiamos jų emocijos sumaniau, kad reikėtų apie šį savo pomėgį daugiau kalbėti. Artimiausiems draugams kūriau pasakas apie jų vaikučius, o kai tokias pasakas perskaito jų draugai ir atpažįsta juose herojus, tuomet ir kitiems reikia asmeninės pasakos. Taip šis pomėgis ir tapo verslo idėja.
- Kokias pasakas galima užsisakyti? Kokiomis progomis ir kam žmonės dažniausiai užsakinėja pasaką?
- Pasakos skirtos įvairaus amžiaus žmonėms ir jas galima dovanoti bet kokia proga. esu rašiusi Kalėdines pasakas, kūriau pasakas gimtadieniams, krikštynoms. Dabar sulaukiu užsakymų pačių įvairiausių. Kūriau pasaką jaunavedžiams, taip pat aštuoniolikmečiui vaikinui, mokyklos baigimo proga, teko kurti rubinais spindinčią pasaką, kuri buvo skirta sutuoktiniams 40-ųjų rubininių vestuvių metinių proga. Tad kaip minėjau amžius nesvarbu, svarbu, kad žmogus mokėtų džiaugtis, svajoti ir turėtų savo asmeninę pasaką, tai įsimintina ir originali dovana kiekvienam. O aš, sukūrusi pasaką, visada jaučiuosi lyg gerai pažinočiau žmones, kuriems ji buvo rašyta, nors dažniausiai nesu jų mačiusi ar apie juos girdėjusi. O kad pasakoje kiekvienas atpažintų save, žmogus, kuris užsako pasaką turi apibūdinti pasakos herojus. Man parašo vardus, pomėgius, kartais papasakoja kokią įdomią gyvenimišką istoriją ir visa tai keliauja į mano kuriamą pasaką. Pavyzdžiui, jeigu vaikas mėgsta kosmosą, jo Kalėdos švenčiamos keliaujant po įvairias planetas, jeigu jaunavedžiai susipažino kaip nors netradiciškai, tad ir pasakoje jie atpažins save, nors istorija ir bus papildyta išskirtiniais akcentais.
- Pasaka keliauja el.paštu, o gal galima gauti ir popierinę, įrištą?
- Pasaką siunčiu el. paštu, kad žmogus turėtų ir elektroninį pasakos variantą, bet tai yra dovana, tad visada ją atspausdinu. Stengiuosi, kad pasaką būtų malonu paimti į rankas, tad spausdinu ant spalvotų lapų, dekoruoju kraštelius, sujuosiu atlasine juostele, kurią dekoruoju karoliukais ar žvaigždutėmis ir visa tai būna įdėta į gražią dėžutę :) Graži pasaka negali būti įteikiama tik elektroniniu paštu, tai turi būti tikra dovana, įpakavimui skiriu taip pat daug dėmesio kaip ir kūrybai :) Labai džiaugiuosi, kad galiu bendradarbiauti su nuostabiais žmonėmis, kurie mane skatina rašyti. Yra nuostabi krautuvėlė "Stilingos dovanos" kur, klientui pageidaujant, mano pasakos tekstas sugula į rankų darbo albumus. Jie atrodo ypatingai ir esu tikra, kad kiekvienas džiaugiasi tokia dovana.
- Ar kuriate iliustracijas? Gal planuojate tai daryti?
- Deja, talento gražiai piešti neturiu :) Mano piešiniai gimsta galvoje ir juos galiu išlieti tik raidžių pavidalu :) Bet svajoju apie savo knygą. Mano didžiausia svajonė rasti iliustratorių, kuris galėtų nupiešti besipešančius pieštukus, kalbančius kilimus ar miško žvėrelius. Tai turėtų būti labai spalvingas ir žaismingas darbas, kuris džiugintų vaikučius. Tačiau tai tik maža dalis svajonės, trokštu surasti žmonių, kurie galėtų išleisti mano knygutę bent kelių tūkstančių egzempliorių tiražu ir ją aš išdalinčiau vaikų globos namams, šeimos centrams, mokyklų bibliotekoms, nes aš svajoju, kad ši knygutė atneštų ne uždarbį, bet džiaugsmą vaikams :)
- Per kiek laiko ir kaip sukuriate pasaką? Čia juk ne kojines megzti :)
- Labai įvairiai, kartais tekstas liejasi kaip iš gausybės rago, o kartais jaučiu, kad pradedu rašyti, o pasaka vaikui ar suaugusiajam gali nepatikti, tuomet padedu ją į šoną ir kitą dieną vėl imuosi darbo su naujomis mintimis, fantazijomis ir naujais stebuklais :)
- Kokio ilgio būna pasakos ir kokios orientacinės kainos?
- Labai sunku pasakyti kokio ilgio pasakos. Įvairios. Nuo 400 iki 1000 žodžių. Kadangi dažniausiai eiliuotos, tai telpa į 5-7 "wordo" lapus.
Pasakos kaina yra 120 Lt/ 34,75 € + siuntimo išlaidos. Ji būna įrišta kaip dovana. Jeigu klientai pageidauja pasakos, kuri būtų atspausdinta ir sudėta į rankų darbo albumą, tuomet kaina derinama pagal jų poreikius. Kartais iš manęs draugai juokiasi, kad dirbu keletą dienų už tokią mažą sumą. Kaip pagalvoji, iš tiesų kiek kainuoja popierius, dėžutės, juostelės, papuošimai, o juk dar ir mokesčius reikia mokėti... Kaina nėra didelė, juk tai originali dovana visam gyvenimui, tačiau kol kas pasakų kaina liks tokia, nes man labai malonu jas rašyti :)
- Darote ir kūrybines dirbtuvėles - papasakokite plačiau apie jas?
- Kūrybinėse dirbtuvėlėse "Noriu Pasakos" kartu su vaikais, ne tik klausomės pasakų, bet ir patys jas kuriame. Kiekvienas vaikas tampa pasakos herojumi. Mes kartu sekame pasaką, renkamės mėgstamas korteles - paveiksliukus, kurie tampa naujos istorijos dalelėmis. Tai procesas, kurio metu gimsta nauja pasaka.
Man labai smagu, kad vaikai išlaisvina savo fantaziją. Kartais žiūrėdami į paveiksliuką jie tiek daug mato. Tai vėžlys kovoja su nematomu slibinu, tai namo akys jam sumirksėjus keičia spalvą...
Pasakos kūryba - magiškas procesas. Jis padeda atsiskleisti asmenybei. Kalbantys kilimai, besišypsantys veidrodžiai, rankomis mosuojantys medžiai, keliu žingsniuojantys namai ar žaismingai išdykaujantys žvėreliai – visa tai ir dar daug daugiau galima rasti pasakose. Kiekvienas vaikas mėgsta svajoti, jų fantazija išsilaisvina, kuomet jie jaučiasi gerai ir keliauja į stebuklų šalį. Ne veltui sakoma, jog pasakos pati seniausia terapijos forma.
Mano kūrybinėse dirbtuvėlėse grupelėse būna maksimaliai 10 vaikų, nes norisi su kiekvienu pabendrauti, noriu, kad kiekvienas galėtų išsakyti savo stebuklingas mintis. Ir visada stengiuosi, kad tėveliai vaikučius užregistruotų iš anksto, nes registracijos metu man reikia vaiko vardo, amžiaus ir pomėgių. Tai būtina, nes kiekvienas vaikas tampa dar vienos, mano sukurtos pasakos dalimi, ir išeidamas iš kūrybinių dirbtuvėlių išsineša pasaką, kurioje gali atpažinti save :)
Jau žinau, kad spalio 8 ir 21 dienomis vyks kūrybinės dirbtuvėlės Panevėžyje vaikų žaidimų kambaryje "Sraigė", o kitas datas skelbsime internetinėje svetainėje www.noriupasakos.lt arba FB profilyje "Noriu Pasakos".
- Kokia jūsų profesija prieš atsirandant vaikučiui?
- Esu baigusi Vilniaus Universitete socialinį darbą (bakalauro diplomas) ir vėliau mokiausi Vilniaus pedagoginiame universitete ir įgijau socialinio darbo magistro laipsnį ir socialinio pedagogo kvalifikaciją. Mano magistro darbo tema buvo apie dailės terapiją darbui su rizikos grupės vaikais. Dabar vėl pasvajoju apie mokslus, esu iš tų žmonių, kurie nori tobulėti.
- Papasakokite apie savo sūnelį - kiek metų, ką dažniausiai veikia, kaip jis "padeda" mamai versle?
- Mano sūnui Nojui dabar 8 metai. Jis jau trečiokas. Iš tiesų mes daug laiko praleidžiame drauge, stengiamės, kad mūsų dienos būtų įdomios, tad keliaujame į šventes, parodas, spektaklius, kino filmus ar tiesiog pasivaikščioti. Jis nepaprastai ramus vaikas, mėgsta spręsti kryžiažodžius, statyti lego pilis. Ir jis yra mano pasakų kritikas :) Kai parašau pasaką, visada jam perskaitau. Jis pasako kas labiausiai patiko, kas skamba keistai. Labai džiaugiuosi, kad galiu jam dovanoti daug naujų pasakų. Tik stebiuosi, kad mokykloje nemėgsta rašyti rašinėlių, labiau mėgsta matematiką.
- Kokie ateities planai - el.parduotuvė, kitos paslaugos?
- Šiuo metu stengiuosi daug dėmesio skirti pasakų kūrybai ir dirbtuvėlėms, nes mėgstu viską padaryti kruopščiai. O vėliau labai tikiuosi, kad galėsiu išleisti knygų ir vis naujomis pasakomis džiuginti mažuosius.
- Ar planuojate iš šio verslo pragyventi?
- Myliu ir dabartinį savo darbą. Šiuo metu dirbu Panevėžyje įsikūrusios treniruočių studijos moterims "Stimulus" rinkodaros vadove. Pasakos tai mano "vakarinė" gyvenimo dalis. Juk dažniausiai rašau vakarais, naktimis, savaitgaliais. Labai tikiuosi suderinti šias abi mielas veiklas ir žinoma dirbti tiek, kad laiko užtektų ir mano sūnui. Juk jis mano didžiausias gyvenimo džiaugsmas.
Turiu labai daug svajonių, tačiau esu realistė ir stengiuosi po truputį siekti užsibrėžtų tikslų ir svajonę įgyvendinti vieną po kitos. Žinau, kad niekas už mane to nepadarys, pati turiu siekti ir dirbti tam, kad vėliau džiaugčiausi išsipildžiusiomis svajonėmis. Labai mėgstu keliauti, norėčiau nuvykti į Italiją, Ispaniją, pasisvečiuoti JAV, gal kada nors man ten pavyks nukeliauti su savo pasakomis ar kūrybinėmis dirbtuvėlėmis, juk ir kitose šalyse yra daug vaikučių, mylinčių pasakas.
Svajoju susirasti ir antrąją savo širdies pusę, nes kartais trūksta žmogaus, kuriam rūpėtų kaip praėjo mano diena, kuris mane mylėtų tokią, kokia esu, su mano lakia vaizduote ir užsispyrusiu būdu. Gyvenimas susiklostė taip, kad jau keletą metų esu išsiskyrusi ir nenuostabu, kad kartais pasvajoju apie mylimą žmogų šalia.
- Kaip prasideda tobula vakaro vaikučio pasaką, kurią šį vakarą galėtų pasekti visos Mamyčių klubo mamos?
Tikriausiai pradėti galima taip:
Yra šalis stebuklinga,
Kur saldainiais kartais sninga.
Ten gyvena du drakonai,
Laksto keli tarakonai.
Debesys ten raudoni,
Medžiai juda kaip tikri.
Kamuoliai ten šokinėja,
Skruzdės morkas tyrinėja.
Ten yra būrys vėžlių,
Krokodilų daug baltų.
Musės skraido kilimais,
Voverės su akiniais.
Bet į šalį gražią šią,
Galim tik patekt nakčia.
Kai akytės užsimerkia,
Ir tėveliai seniai knarkia!
Daugiau pasakų pavyzdžių galima paskaityti mano puslapyje www.noriupasakos.lt arba FB profilyje "Noriu Pasakos". Deja, labai daug pasakų lieka nematomų, nes dažnai įpinama ir vietovė, kurioje gyvena herojus, kartais pavardė, o iš pasakos skaitantieji dažnai atpažįsta kaimyną, bendradarbį ar giminaitį. Dėl šių priežasčių retai kada įkeliu asmenines pasakas į savo internetinį puslapį. Bet norintieji gražios pasakos visuomet gali užsisakyti savo asmeninę pasaką. Reikia tik ištarti "Noriu Pasakos" :)
Ačiū už pokalbį!
Neringą sutikti galite ir pasaką užsisakyti www.noriupasakos.lt arba www.facebook.com/noriupasakos
Užsukau puslapiuką ir perskaičiau su šypsena daug pasakėlių. labai graži idėja, šaunūs norai.