Antradienis, puiki diena, nes Mamyčių klubo svečiuose - versli mama. Šįkart už trapių sparnelių pagavome ir iškamantinėjome labai įdomiu pavadinimu pasivadinusią mamą - "Niekučių fėją"! Raideles, papuošimus ir kitus nuostabius namams gaminanti klaipėdietė Lina Stonienė, verslą pradėjo susilaukusi sūnelio Mato Algirdo, kuriam dabar treji.
- Kas yra toji “Niekučių fėją”? Kada ji atsirado?
- Niekucių fėja gimė prieš 5 metus,tada pradėjau daryti visokius papuošaliukus, lipdydavau iš modelino ir tapydavau ranka, kol vieną dieną sesuo paprašė manęs sukurti dukros vardą, kurį pakabintu ant sienos virš jos lovytės. Ilgai galvojau, kaip tai įgyvendinti ir padariau raideles iš modelino kurias ištapiau. Taip atsirado pirmasis vardukas. O netrukus sesers draugės ir pažystami pamatė ideją, jiems ji labai patiko, tuomet pasipylė užsakymai vienas po kito.
Dabar raideles yra išpjaustomos iš medžio ir visada tapomos ranka. Dievinu tapyba, ji mane atpalaiduoja, o pats kūrybinis procesas skatina tobulėti. Kiekvieną vardą kuriu, ne štampuoju, net esant norui nutapyti tokį patį piešinį, visada dar ką nors pakeičiu.
- Iš kur toks įdomus pavadinimas?
- Pavadinimas brendo ilgokai. Žinoma, visiems labai įdomu: o kodėl niekutis? O todėl, kad svarbiausiose gyvenimo įvykiuose atsiranda niekutis, kuris turi be galo didelę reikšmę: vestuviniai žiedai ar krikšto žvakė... Padovanotas pirmos meilės minkštas meškutis, juk irgi niekutis, bet koks brangus prisiminimas! Aš noriu kurti tokius niekučius, kurie liktų kaip brangus prisiminimas nuo mamos, tetos ar senelio. O fėja todėl, kad kurti vaikams yra mažas stebuklas.
- Ar motinystė pastūmėjo jus šiam verslui? Jeigu ne ji - ar būtumėte tai pradėjusi?
Aš esu baigusi Vilniaus dailės akademijoje dizaino specialybę, todėl ilgą laiką dirbau baldų parduotuvėje dizainere, o kai po mano širdele predėjo plakti mažytė ilgai laukta kita širdelė, teko nuo pirmo mėnesio nebedirbti.
Kadangi nėštumas nebuvo labai lengvas, teko atidėti savo pomėgį tapyti ir tik gimus vaikučiui pradėjau jam užmigus vakarais vieną kitą darbelį padaryti. Bet mažyliui šiek tiek praaugus noras kurti šaukte šaukė ir tada aiškiai supratau, kad nebenoriu dirbti su baldais, o noriu pilnai atsiduoti kūrybai. Su vyru aptarėm, kad tai puiki proga pradėti savo verslą ir tada startavau su nauju idėjų ir minčių užtaisu.
Jei ne motinystė, nemanau, kad bučiau ryžusis tokiems pokyčiams, todėl galiu drąsiai sakyti kad motinystė labai galinga varomoji jėga!
- Kaip sekasi suderinti darbus su mamos užduotimis?
- Mano sūnus labai ramus, jau nuo pirmų dienų miegodavo valandų valandas, todėl galėdavau darytis darbelius prisistūmus lopšį šalia. O dabar mums labai padeda tetulytė auklė ir seneliai. Mūsų pipiras jau didelis ir šį rudenį, kaip tikras vyras, eis į darželį. Tai dienomis mamytė išeina į darbeli, o vakaras, kad ir kiek daug darbų yra, visada yra skirtas laikui su vaikui. Tik kai jis užmiega, fėja pratęsia savo darbus. Juk fėjos gali viską, taip?
- Ar mažylis įkvepia ar padeda kurti?
Mano sūnus yra mano kūrybos skyriaus direktorius (juokiasi). Žinoma juokauju, bet jis yra paskatinęs sukurti keletą produktų. Vienas iš jų tai abecėlė. Kai tekdavo darbuotis namie (dabar jau turiu savo studiją) visada namai būdavo pilni raidelių, o sūnus jas pasiimdavo ir dėliodavo visaip, karts nuo karto pakeldamas ir paklausdamas kokia čia raidė. Pagalvojau, kad ne mano vienos vaikui yra tai įdomu ir sukūriau abėcėlę ant kurios kiekvienos raideles yra piešinėlis atitinkantis tą raidelę A-avytė, B-boružė...Ir neapsirikau. Vis gaunu laiškų, kad vaikučiams labai patinka žaisti su ja.
Taip pat pas mus namie atsirado pasimetusių kojinyčių kabyklėlė. Kadangi mažos kojinytės turi pomėgį slapstytis ir po kurio laiko išlįsti, tai labai smagus užsiėmimas skatinantis tvarkytis. Seniau sūnus sudėdavo ieškomas kojytes ant spintelės,o dabar pakabinam kojnytę kurios ieškom, o kai randam porą susukam jas kartu ir dedam i stalčių. Na, ir kaip aš galėjau savo pipiro nepakelti iki kūrybos direktoriaus pareigų? (kvatoja)
- Su kokiais biurokratiniais sunkumais ar kitomis problemomis teko susidurti?
- Pagrindinis sunkumas - nežinojimas ir delsimas pradėti. Įteisinti savo veiklą yra labai paprasta, reikia tik noro pradėti daryti. Visada sakau: jeigu turi idėją ir nori dirbti darbą kuriame esi laimingas - pirmyn!
- Kokie ateities planai?
- Oi, planų planelių pilna galva ir sąsiuviniai. Visų pirma turiu be galo daug idėjų kurias noriu įgyvendinti. Labai noriu kad “Niekučių fėja” būtų ne tik mielų niekučių kalvė, bet ir bendruomenė, kurioje būtų galima dalintis idėjomis, potyriais kuriant su vaikais. Tai būtų nuostabu.
- Ar paskatintumėte mamas imtis savo verslo?
- Net nedvejodama. Smagiausia yra tai, kad aš matau mamytes aplinkui kurios tai daro, tai taip šaunu. Juk tai nebūtinai turi būti kūrybinė veikla. Kitam tai neįdomu, bet siekti kad dirbtumei tik tą darbą į kurį kas rytą eini su šypsena, privalo kiekviena. O mamytes, kurios dar neina i darbelius ir yra su savo mažyliais, aš pavadinčiau fėjomis, nes jos tokios kūrybingos pradedant nuo košės makalošės išvirimo, baigiant kasdieniais žaidimais. Mamytės jūs nuostabios! Norinčioms pradėti savo verslą palinkėčiau tik sėkmės, nes motinystės užtaisas labai galingas ir jis veda dideliu greičiu pirmyn.
Ačiū už pokalbį.
"Niekučių fėją" ir jos darbelius galite sutikti čia facebook.com/niekuciufeja ir čia www.niekuciufeja.lt
