Versli mama Ramunė: "Pažinti save gali užtrukti visą gyvenimą"

Susimąsčiau, jog daugelis Verslios mamos rubrikos herojų įsteigė verslą, kuri lengva parodyti - vienos mezga, siuva, kitos kažką gamina, bet daugelis mamų pristato kažkokius produktus. Šiandien svečiuose Ramunė Vaičiulienė, kuri įkvėpta motinystės leidosi į savęs ieškojimus ir gautas žinias panaudoja įkūrusi personalo atrankos, žmonių analizės agentūrą "Personalo atrankos kitaip" (www.personaloatrankoskitaip.lt).

- Ar laikote save verslininke?

- Tai, ką veikiu, ne visai atitinka verslo apibūdinimą. Kai gvildenau idėją, kuria noriu užsiimti, verslo apibūdinimas buvo toks: reikia dirbti po 25 valandas per parą, o pagal galimybes ir dar daugiau. Pabandžiusi atitikti šią koncepciją, supratau, kad neturiu fiziškai tokių galimybių. Todėl palikau viską vystytis palaipsniui.  Tai ką veikiu, labiau apibūdinčiau, jog sukuriu darbo vietą sau. Gal kada ši idėja įsiplėtos taip, kad galima bus tai pavadinti verslu.

- "Personalo atrankos kitaip" - tai unikalios ir neįprastos paslaugos. Gal galite jas pristatyti? 

- Tai  unikali žmogaus išorės signalų analizės sistema, kurią naudoju analizuodama žmones. Žmonių analizė panaudojama labai daug kur, nuo personalo atrankos iki tinkamos veiklos parinkimo jaunuoliui ar brandžiam savęs ieškančiam žmogui.  Ją galima naudoti pažinti žmogui šalia savęs nesvarbu kas tai būtų – vaikas, sutuoktinis, verslo partneris.  Analizėje remiuosi verbalios ir neverbalios žmogaus kalbos visuma, į ją įeina balso, veido, mimikos, kūno kalbos nagrinėjimas.  Nenaudoju testų, nes tam kad juos atlikti, reikia gerai save pažinti. O savęs pažinimui mes skiriame labai mažai laiko. Taip pat atlieku analizę turėdama tik nuotrauką, o tą Lietuvoje daro tikrai labai nedaug žmonių. 

- Kokie ieškojimai atvedė prie tokio pobūdžio veiklos?

- Savęs paieškos. Ieškojau žmogaus, sistemos, kuri pasakytų kuo gi man geriau užsiimt, kad gerai būtų tiek man tiek mano artimiausiai aplinkai. Matyt blogai ieškojau, nes neradau. Eilę metų domėjausi kaip sukasi pasaulis, norėjau suprasti žmones, jų elgesį, tai „suvalgydavo“ nemažą dalį mano laiko. Kaip tik mėgindavau koncentruotis ties darbo paieškomis iš kurių neva turėčiau uždirbti pinigų, taip mano žvilgsnį patraukdavo savęs pažinimo sistemos, įdomi informacija susijusi su tuo. Nusprendžiau neignoruoti to. Man pasidarė įdomu, ką kalba žmonių veidai, delnai, mimikos, kodėl jie juda taip, o ne kitaip. Todėl pradėjau studijuoti ir jungti jau turimas žmogaus pažinimo žinias į visumą, beliko atrasti kaip iš to valgyti duoną. Vieną rytą atsibudus, paukščiukas šią mintį man ir pakuždėjo. Iš dalelių susirinkau tai ką noriu daryti ir ko ne. 

- Ką dirbote prieš tai? Kodėl nebenorėjote to tęsti?

- Prieš tai dirbau samdomą darbą keliose tarptautinėse kompanijose. Supratau, kad praleidus tiek laiko darbe, kiek norėtų darbdaviai, nebeturėsiu nei sveikatos, nei su kuo uždirbtus pinigus leisti. Kaip ir nemažai mamų, mano istorija panaši: augindama vieną po kito antrą ir trečią vaiką, turėjau nemažai laiko –penketą metų, pagalvoti ką tikrai norėčiau daryti. Tačiau buitis užgoždavo mano idėjas.  Idėja gimė jau tada kai baigėsi vaiko auginimo išmokos. Gyvenant užmiestyje su trimis vaikais ir namie yra ką veikti, todėl verslauti pilnai darbo dienai nėra galimybės. O išeiti į darbą nuo ryto iki vakaro, reiškia uždirbti tam, kad kažkas prižiūrėtų tavo vaikus.  O santaupų nebeliko. Todėl tai, ką dabar darau, negalėčiau pavadinti darbu, man tai veikla ir terpė tobulėti. 

- Tiek žinant kiek jūs, atrodo labai lengva bendrauti su žmonėmis - pažvelgiate jiems į veidą ir jau viskas aišku. Ar tai tiesa?

- Iš dalies taip. Visi žmonės vieni kitus analizuoja, tik visi gali skirtingai. Vienaip ar kitaip mes turime būdų kaip pažinti kitus. Dažnai tai būna per patirtis, situacijas. Mano pliusiukas tame, kad patirčių su kitais man gali ir nebūti, aš jas skaitau iš veido. Kuo vyresnis žmogus, tuo įdomiau skaityti jo istoriją, kuo jaunesnis – matyti perspektyvas.

- Ar analizuojate savo vaikus, artimuosius?

- Bandau. Tačiau man juos geriau jausti. Pažįstant žmogų, nėra lengva atsiriboti nuo informacijos, kurią žinai ir pažiūrėti į jį iš šono, objektyviai. Todėl savam krašte pranašu nebūsi.

- Kas dažniau į jus kreipiasi - darbdaviai, būsimi darbuotojai, privatūs asmenys norintys daugiau sužinoti apie save?

- Kreipiasi visi, kam įdomios ir reikalingos tokio pobūdžio konsultacijos. Darbdaviai norėdami pažinti savo kolektyvą ir atrasti jiems tinkamus užsiėmimus, jaunuoliai, kuriems reikia rinktis profilį mokykloje ar studentai, kurie jaučiasi studijavę ne tą, o vėliau jų tėvai.

- Kaip reklamuojatės ir vystote "Personalo atrankos kitaip"?

- Norėtųsi judėti sparčiau, tačiau kai esi vienas tai lauke kaip sako ne karys. Rašau straipsnius verslo portaluose Bznstart.lt, jau paruošiau straipsnį 2015 metų leidinyje „Kuo būti“, vedu paskaitas, bendrauju su įdomiais žmonėmis iš kurių gaunu patarimų kaip parodyti save didesniam žmonių ratui.

- Kokie ateities planai - plėsitės, siūlysite kažką naujo?

- Esu atvira pasiūlymams ir idėjoms. Norėčiau sulaukti pagalbos plėtrai – žmogaus kuris galėtų užsiimti sklaida. Idėjų, kur tai panaudoti yra nemažai, tereiks sulaukti daugiau rankų, besidominčių ir norinčių analizuoti žmones.  Asmeniuose ieškojimuose tai gali būti ir ne galutinė stotelė.

- Esate trijų vaikų mama - gal galite pristatyti juos?

- Mano vaikai patys geriausi ir be jokios abejonės gražiausi (šypsosi). Oskaras vyriausias jau ketvirtokas kartu su viduriniąja Emilija lanko Valdorfo mokyklą, ji pirmokė. Jauniausias Matas būna namie ir protestuoja prieš darželį, bet bendrauti labai nori, todėl aplink nuolat turi būti žmonių. Tarp visų jų po tris metelius skirtumo.

- Kaip sekasi suderinti verslo vystymą su vaikų auginimu?

- Visada galvojau, kad man reikia tam skirto laiko, kad galėčiau dirbti savus darbus. Vėliau supratau, kad puikiausiai galiu dėliotis ir su jais burzgiančiais šalia. Konsultacijų grafiką dėliojuosi visiems patogiu metu. Tai mane labiausiai ir "veža". Vaikai paaugs, judėsiu laisviau.

- Ko pirmiausiai palinkėtumėte moteriai, kuri svajoja pakeisti savo veiklą ar profesiją? 

- Pirmiausia nebijoti svajoti, tada drąsos ieškoti, o tuomet ryžto keisti. Dar labai svarbu jausti savo ritmą ir judėti juo. Nemaža dalis laviruoja tarp visuomenės normų ir savo vidaus. Nori būti ir geros mamos, ir šeimininkės, ir dirbti idealų darbą. Todėl daug jų yra kruopščios, gebančios dirbti rankdarbius, derinti vaikų būrelius, vežiojimus, ruošą – vien už tai joms jau reikia kabinti po medalį. Tiems, kurie ieško niekada nebus lengviau, bet įdomiau tai tikrai. Vien jau veiksmas keisti yra išlipimas iš komforto zonos, todėl nedaug kas kol kas ir ieško. Juk su tokiu ritmu suspėti ir taip yra kas veikti. 

- Kaip suprasti, kad tai yra tavo tikrasis pašaukimas kažką daryti?

- Paprasčiausias būdas sekti savo istoriją, pažvelgti atgal ir pažiūrėti ką ji jums pasakoja. Dar vienas svarbus momentas – atskirti pomėgius nuo veiklos, tai nebūtinai turi sutapti. Pats svarbiausias – pažinti save, kas gali užtrukti ir visą gyvenimą. Bet sudėliojus pagrindines savybes, galima atsirinkti kokių užsiėmimų ilgainiui negalėtumėte daryti.  Pagrindinis jaunimo džiaugsmas, bet taip pat ir bėda, jie mano galintys daryti beveik viską. Todėl įsivertinti reikia sąžiningai. 

Ačiū už pokalbį!

Jeigu norite gauti asmeninę Ramunės konsultaciją - daugiau informacijos personaloatrankoskitaip.lt