Vilniaus senamiesčio kiemeliai

Sekmadienio rytmetį skubėjome į ekskursiją po Vilniaus senamiestį.

Oras buvo nešaltas, šiek tiek lietutis bandė lyti, bet skėčių taip ir neišsitraukėme iš rankinių. Ekskursija paliko neišdildomą įspūdį.

Nors ir vaikščiota 100 sykių, bet kiek sužinojome ir pamatėme su gido pagalba, net sapne nesapnavome.

Supratome, jog praktiškai nieko nežinome apie Vilnių.

Štai koks Vilniaus žemėlapis. Kiek kartų eita ir praeita, nei matyta, nei žinota....

Sužinojome kodėl angeliukai juodi.Nei jų kas matė, juo labiau kokios jie spalvos.

Su gidu lankomės ne pirmą kartą (manau ir ne paskutinį), tad gauta informacija kai kur buvo prieštaringa, nes kiekvienas gidas remiasi savo šaltiniais, išgyvenimais, pasiūlo atkreipti į tam tikrus akcentus. Pvz. čia kiemukas grįstas akmenimis.

Tad, kuo daugiau gidų, tuo daugiau informacijos, nors ji ir priešinga, bet ji teisinga. Sužinojome, kad XIV a. viduryje Vilniuje, senamiesčio teritorijoje, šalia pilių jau buvo įsikūrusi ne viena gyvenvietė.

Kurdamiesi sodybomis žmonės taikėsi prie vietos sąlygų – kur saugiau ir patogiau, prie vandens šaltinio. Gidas minėjo, kad šio namo rūsyje tekėjo šaltinis ir vanduo buvo iškeltas į viršų. 

Paprastai buvo statomi mediniai namai šiaudiniais stogais, tad gaisrai buvo didžiausia grėsmė: užsidegus vienam namui, dažnai supleškėdavo beveik visas miestas, net vis dažniau statomi mūriniai pastatai. Gaisre pražuvo ir senojo Vilniaus magistrato dokumentai. Miestą ne kartą siaubė epidemijos, niokojo karai.

Matote? Iš kiemuko Gedimino pilies vaizdas.

Tai sužinojome dėl ko tiek bromų ir sienų be langų. Dar ir dabar Matosi, kad prieš namus buvo įsikūrinę ūkiniai pastatai, nors jau jie dabar įgavo gyvenamųjų pastatų paskirtį, bet iš vartų ar durų formų aišku, kad galėjo būti ne gyvenameji pastatai. 

Keitėsi architektūros stiliai, pastatų šeimininkai ir jų poreikiai.

Vis dėlto senamiestyje išliko ir gerais, ir blogais laikais gyvenusių įvairių luomų žmonių kasdienio gyvenimo  pėdsakų.

Apžiūrėjome dabartinių  ir tarybinių laikų skulptūras.

Sužinojome, kur buvo "Šluotos" spaustuvė.

Vaikas pasakė, kad šis kūrinys prime na"Žiogą", kuris yra Konstitucijos prospekte.

Pasirodo, kad autorius tas pats.

Mieste užtikome pirkliams tinkamų akcentų.

Pasirodo tuo laikmečiu, kas kuo užsiėmė, tas ir iškabindavo panašias reklamas.

Akį patraukė išlikusių herbų didybė ir vartų bromų įvairovė. 

Būsiu atvira, net nepagalvojau, kad tiek kiemelių galima aplankyti, apžiūrėti. Buvau įsitikinusi, kad visur varteliai užrakinti, tvoros pastatytos....