Žydiškų daiktų kambarys - vakarui prie mėtų arbatos

Žydiškų daiktų kambarys - vakarui prie mėtų arbatos

04. Jun 2014, 12:19 Gerda_M Gerda_M

Vieną dieną išėjom su šeima į prekybos centrą. Akis užkliuvo už atsinaujinusio knygyno - tą pačią akimirką supratau, kad AŠ noriu SKAITYTI! Nesvarbu ką, svarbu pajusti knygos kvapą ir patirti skaitymo malonumą. 

Kadangi studijavau lietuvių filologiją, per ketverius metus perskaičiau daugiau knygų, nei kas nors per visą gyvenimą, todėl dabar man - labai sunku įtikti. 

Nors, tiesa, neslėpsiu - dažnai susigundau perskaityti lengvo turinio knygeles be išliekamosios vertės, tačiau pasotinančias gūdų vakarą... 

Taigi, ėmiau rinktis... Dairiausi ir po užsienio rašytojų lentynas, ir po lietuvių, kol galiausiai mano akis užkliuvo už, atvirai, ne itin gražaus mėlyno knygos viršelio atspalvio. Pamačius knygą prieš akis šmėstelėjo neseniai matyta laida su knygos autore - Audrone Urbonaite. 

SKAITYSIU! Griebiau knygą iš lentynos ir nusprendžiau pirkti. Ir ne todėl, kad mane suintrigavo knygos pavadinimas "žydiškas daiktų kambarys", o todėl, kad girdėjau rašytojos gyvenimo istoriją. O man nuo pat vakarų literatūros istorijos paskaitų smalsu, kas gi slypo po romanu - koks autorius, kokie išgyvenimai, kokios emocijos. 

Taigi, nusipirkau knygą ir paržirgliavome namo. Knygą turiu jau kelis mėnesius, skaityti ją tik įpusėjau. 

Tai istorija apie milžinišką meilę/nemeilę tėvui. Jaunos žydaitės tėvo paieškos ir jo radimas, bandymas palytėti tėvą, jį pažinti... 

Nors anotacijoje rašoma, kad knyga puikiai tiks tiems, kurie prarado tėvą arba dėl tam tikrų priežasčių jų neturi, norėčiau ginčytis - aš tėtį turiu, o knyga man patinka ne dėl kažkokių asmeninių ieškojimų ar radimų... 

Lengvas pasakojimo stilius, užkabinantis humoro jausmas, subtilūs minčių šuoliai ir grįžimai atgal, lengva ironija - tai, ko reikia mamytei, užmigdžiusiai dukrytę. 

Pasirinkusi lietuvę autorę nė kiek nesuklydau - esu iš tų skaitytojų, kurios vienareikšmiškai nori palaikyti lietuvių kūrybą! Ir nors vargu ar Lietuvoje kada nors bus rašytojų, prilygsiančių Dostojevskiui, Charle Baudelairui ar Gustave Flauberui, mano manymu, reikia spausti dešinę kiekvienam, pasiryžusiam įžengti į knygos rašymo pasaulį!