Apie čiulptukus esame kalbėję ne kartą, ir nuomonės šiuo klausimu išsiskiria. Vienos mamos pasisako UŽ, kitos – PRIEŠ.
Kategoriškumas auginant vaikus – nėra pats geriausias patarėjas. „Mamyčių klubas“ supranta, kad pasitaiko įvairių situacijų gyvenime, ir svarbiausius sprendimus priima tėvai. Mūsų pareiga – priminti priežastis, dėl kurių čiulptuko geriau nenaudoti.
1 priežastis: Čiulptukas – ne draugas mamos pienui
Į klausimą „Ar čiulptukas turi įtakos žindymui, tiksliau - pieno mažėjimui?“, Kazimieras Vitkauskas, vaikų gydytojas, knygos apie kūdikių žindymą „Nepakeičiamas kaip motinos meilė” autorius, atsako taip: „Taip, čiulptuko naudojimas labai dažnai būna žindymo nesėkmių ir pieno mažėjimo motinos krūtyse priežastimi.
Kad mamytės iš krūties maitinamas kūdikis galėtų sočiai pavalgyti ir sparčiai augti, jis turi efektyviai ŽĮSTI. Žįsdamas krūtį, kūdikis pieną iš jos ne siurbia, o stumia liežuvio raumenų banga, prasidedančia nuo liežuvio galiuko ir slenkančia link jo šaknies. Taigi, žindimo metu kūdikio liežuvis yra pagrindinis “darbininkas”. Žmonės įprastai žodžius “žįsti” ir “čiulpti” laiko tą patį reiškiančiais sinonimais. Išties tai yra esmingai skirtingi veiksmai. Įsidėmėkime: žįsti – tai ne čiulpti!
2 priežastis: Atpratinti nuo čiulptuko nėra lengva, ir neretai sukelia streso abiems pusėms – vaikui ir tėvams
Liaudies patarlė sako: „Pripratimas yra antras prigimimas“. Ji visai tiksli, kai kalbame apie čiulptukus. Pripratus prie čiulptuko, jo sunku atsisakyti. Mamos pastebi, kad kuo ilgiau buvo duodamas čiulptukas, tuo sunkiau būna nuo jo atpratinti. Kartais jis gali užtrukti ne savaitę, o mėnesį ar pusė metų. Atpratinti nuo čiulptuko galima įvairiais būdais, tačiau bene visus juos galima suskirstyti į dvi dalis:
-Greitas ir staigus atpratinimas
-Lėtas atpratinimas
Greitas atpratinimas – kai tėvai užsibrėžia dieną ir nuo tada nebeduoda čiulptuko. Išmeta jį pro langą, atiduoda šuniukui, jį nugraužia pelytė – žodžiu, čiulptukas arba sugadinamas, arba prarandamas amžiams.
Lėtas atpratinimas būna keleriopas: vieni tėvai laukia laiko, kol vaikas pats atsisakys čiulptuko, arba naudoja jį tik tam tikrais atvejais: einant miegoti, keliaujant į darželį. Visą kitą laiką vaikas jo tarsi ir nepasigenda.
Tai patyrusios mamos gali paliudyti, jog atpratinant nuo čiulptuko vaikas išverkia ne vieną kibirėlį ašarų, jo miegas kurį laiką pasidaro neramus, jis gali būti irzlesnis, neramesnis, negu įprastai. Kraštutiniais atvejais gali tekti pasikonsultuoti su gydytoju dėl raminamojo sirupėlio skyrimo, arba net klausti psichologo patarimo.
Labai džiaugiuosi, kad mano dukrytė nė iš tolo neprisileido jokio čiulptuko👍😀 Tad neturėjome ir jokių problemų šiuo klausimu😀